Šileika, Antanas. Pirkiniai išsimokėtinai: romanas/ Antanas Šileika; iš anglų k. vertė Vitalijus Šarovas. – Vilnius: Versus aureus, 2014. — 256 p.
Kanadoje knyga išleista 1995 metais, o Lietuvoje — 2015. Kažkaip keistai tas veik dešimties metų tarpas, rodos, pėsčiomis per Atlantą kiekviena raidė skyrium ėjo ar kokia senovine valtele, ko gero, be irklų yrėsi.
Thorvall, Kerstin. Jaunystės atabradai: Signės istorija/Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Mūsų knyga, 2007. — 329 p.
Kerstin Thorvall (1925 — 2010) — rašytoja, iliustratorė bei žurnalistė, išleidusi knygų ir vaikams, ir suaugusiems. Viena pirmųjų ėmusi atvirai kalbėti apie aktualias dvasines bei socialines moters gyvenimo problemas, ji laikoma šiuolaikinio švedų feministinio romano klasike.
Vodolazkin, Jevgenij Germanovič. Lauras: romanas/ Jevgenij Vodolazkin; iš rusų k. vertė Danutė Kavaliauskienė. — Vilnius: Gimtasis žodis, 2015. — 390 p.
J. Vodolazkin (1964 m. Kijeve) — viduramžių istorijos ir senosios rusų literatūros specialistas. Tai antrasis jo romanas. Pirmasis “Solovjovas ir Larionovas“ pelnęs Andrei Bely prizą (2009). “Lauras“ — Didįjį knygos apdovanojimą (2010). Ant rusiškojo leidimo viršelio ryškus užrašas — neistorinis romanas ir šiaip pavadinimas pateikiamas būtent taip: Лавр. Неисторический роман
Lietuviškajame leidime tai neakcentuojama, nors manyčiau gan svarbi detalė renkantis knygą. “Lauras“ – istorinio romano imitacija, penkiolikto amžiaus erdvę, detales, laiką perpinant su dabartiniais laikais, senąją rusų k. derinant su šiuolaikine.
Johnson, Adam. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus: romanas/ Adam Johnson; iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis. — V.: “Baltų lankų“ leidyba, 2014. — 526 p.
Pragaras ir jo labirintai — tikrovės ir fantazijos, ant žemės ir po žeme. Ar Dantės vaizduotė nebūtų gerokai praplėsta?
Pulitzerio premija. Jau antrą knygą iš eilės skaitau pažymėtą šiuo apdovanojimu ir imu galvoti, kad, ko gero, pradedu kvaištelti — kažkokie surogatai, vos ne genialiai padirbdinti, bet ne auksas tai, nors jūs ką, och, amerikietiškieji kalneliai: su nuotykiais, intriga, greičiu, viskuo, kas būtina bestseleriui, liūdniausia, kad talentingai padaryta, o nusivylimas perskaičius neišvengiamas: nekenčiu tokių knygų, kad ir kaip jas kas vertintų: pridėta prieskonių, kvapų, kad tiktų visiems. Kokybiška masinė prekė. Po tokių knygų visad noris skaityti rusus arba ryt. europiečius. Hugo plius Suvorovas, plius toks nuogas rusų filmas Chekist, 1992.
Ar šiurpau skaitydama “Našlaičių prižiūrėtojo sūnų“? Kažkaip nelabai, bet kad nuolat galvojau, kiek hiperbolizacijos, grotesko, o kiek tikrovės — tai faktas, kad nuolat stabtelėjus dvejojau, o matai, kaip čia — taip, bet, deja, ne kvapą gniaužiančiose kankinimo situacijose — na, neveža manęs nei nuotykiai, nei siaubai — o naujoviškojo prižiūrėtojo bendravime su tėvais, kai kuriose propagandinėse frazėse, pagaliau, po velnių, ko gi tas našlaitis /ne našlaitis vis grįžta į tą pragarą?
Kumža, Algirdas. Himalajai: vienos ekspedicijos dienoraštis. Nepalas — Tibetas 2004 m. balandisža-gegužė/ Algirdas Kumža. — Vilnius: SRS dizainas, 2005. — 192 p.
Ši knyga yra kelionių romanas, kur visi įvykiai ir veikėjai tikri. O rašau aš jį Katmandu kavinėse, autobuse pakeliui į Tibetą, bet dažniausiai kalnuose, nuvirtęs ant akmenų, sniego ir ledo. p.4
Kastija 