Tartt, Donna. Slapta istorija: romanas/D. Tartt; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 592 p.
Intelekto ir ekstremalių pojūčių sumaištis
1992 m. išleistas pirmasis amerikietės D. Tartt (1963) romanas „Slapta istorija“, per savaitę JAV tapęs bestseleriu, įkvėptas F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“. Tik viskas vyksta lyg atvirkščiai. Detektyvas atvirkščiai, nužudymai ne iš skurdo, bet greičiau iš nuobodžio ir tuštybės.
Juknaitė, Vanda. Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra: netikėta apysaka/ V. Juknaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 78 p.
Yra knygų, apie kurias, manyčiau, geriau nerašyti: tai šauksmas visatoje. Dvasios, skausmo, kaip bepavadintume, galime tik asmeniškai stengtis suvokti to šauksmo viltį ir neviltį, sugauti jį, sulyginti su savyje slypinčiomis nuojautomis ar patirtimis ir taip įsilieti į neišvengiamą kentėjimo ir trapumo visumą.
Prėskinytė–Diawara, Viktorija. Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą: gyvenimo romanas/ V.Prėskinytė-Diawara. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 429 p.
Istorinių peripetijų nulemta biografija
Į autobiografinius pasakojimus žiūriu atsargiai: viena, pats žanras gana komplikuotas – pasakoti apie save, reiškia žvelgti į save per atstumą ir lyg svetimo žmogaus akimis. Ir labai gali būti, kad tai kas matosi, nėra tik patrauklu, na, bet yra trintukas, retušas ir pan. Ir dar artimieji – gerai arba nieko, o ir pasinerti ir kapstytis vaikystės, jaunystės prisiminimuose, tarsi meškerioti prieš tūkstantį metų nesužvejotas žuvis nuolat tekančioje upėje. Ką mato kelio gale žmogus atsigręžęs į pradžią? Turbūt save ir ne save – miražą, kuris gali keistis netgi tam priešinantis, bet greičiausiai kartais atminčiai sureikšminant vieną detalę sušvinta visa vienokia spalva, kitą kartą lyg žaidžiant, lyg priešinantis logikai – kitas rakursas ir kita paletė.
Makine, Andre. Mano draugas armėnas: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 126 p.
Paliesti dangų
A. Makine skaitytuose kūriniuose šviesos paieškos, atrodo, neišvengiamos: kur begyventų žmogus, koks sudėtingas bebūtų laikas ir egzistencinės komplikacijos – vis tik net beviltiškoje situacijoje įsvysta nors spindesio atšvaitas, pakeičiantis gyvenimo sampratą ar įžiebiantis viltį ir jėgų pakelti sunkį.
Rijneveld, Marieke Lucas. Vakaro nejauka: romanas/ M. L. Rijneveld; iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 283 p.
Tamsūs vaikystės užkaboriai
Daug mirties, kankinimų, kūniškų bandymų, tikėjimo ir kančios, neapykantos Dievui ir sielos šauksmo – gelbėkit. Troškimo pažvelgti į save ir kartu pabėgti nuo savęs.
Kastija 