T. Renberg. Šarlotė Izabelė Hansen

Paskelbta | Autorius:

Esamo laiko atradimas

Renberg, Tore. Šarlotė Izabelė Hansen: romanas/ T. Renberg; iš norvegų k. vertė Lina Baltrukonienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2012. – 286 p.

Dviplanis kūrinys: akademinio literatūrinio elito gyvenimo problemos ir realios kasdienės šeimos kaip pilnavertės egzistencijos būtinybė ir suderinamumas su mokslo pasauliu. Jeigu pirmasis sluoksnis – akademizmo kritika ir hermetika – bent jau man, gan įdomus, tai antrasis visiškai popsinis ir skirtas plačiajai, serialus mėgstančiai auditorijai, tiesą sakant, supaprastintas ar tiesiog neįstengta rašytojo skverbtis niuansuotai iki esmės ir psichologiškai sukurti pagrįstą ir įtikinamą protagonisto charakterį. Apskritai hiperbolizacija (perspaudimas?) ir ironija būdinga nuo pradžios iki pabaigos, veikėjai daugiau ar mažiau vaikiški ir juokingi, nors transliuojantys šiuolaikines idėjas ir besisukantys šiuolaikinių problemų sūkuriuose, o ir apkarstyti tuomečio laikmečio aktualijomis: princesės Dianos žūtis…

Skaityti toliau →

I. S. Kolloen. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas

Paskelbta | Autorius:

1462880629_hamsKolloen, Ingar Sletten. Hamsunas. Svajotojas ir užkariautojas/I. S. Kolloen; iš norvegų k. vertė Agnė Guigaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. – 574 p.

Tai, be jokios abejonės, viena labiausiai kontraversiškų asmenybių pasaulinėje literatūroje – ilgai gyvenęs, patyręs ir skurdą, ir turto galią, daug sukūręs, pelnęs neįtikėtiną literatūrinę šlovę visame pasaulyje, Nobelio premiją 1920 m. už romaną „Žemės syvai“ ir … politinę nešlovę, bet išlikęs stipriu, kovojančiu už savo pažiūras iki pat mirties.

Išdavystė. Žmogaus, įžymaus žmogaus pasirinkimas ir pozicija istorinių kataklizmų metu. Švarūs ir neklystantys –pasididžiavimas ateitiems kartoms, o dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapę tėvynės išdavikais: dėl pinigų, garbės, kūrybos, baimės, noro prisitaikyti, apsaugoti saviškius nuo teroro, tremties ar persekiojimų – galvos skausmas ne tik jų artimiesiems, bet, jeigu sukūrę vertingų kūrinių, dėl vietos šalies kultūroje. Ar minėti, švęsti tokių asmenų jubiliejus? Ar įtraukti genialų politinio nusikaltėlio kūrinį į mokyklos programą? Čia saviškių galėtume nemažas rikes sudaryti: S. Nėris, P. Cvirka, K. Kubilinskas iš rašytojų, bent jau dažniausiai linksniuojami, tapę raudonais, buvo tokių, aišku, kurie puolė į fašistinį glėbį, bet kažkaip – kalbame daugiausia apie tuos, nuo kurių labiausiai nukentėję? Žinomiausi? – neateina niekas į galvą.

Skaityti toliau →

F. Grytten. Avilio daina

Paskelbta | Autorius:

Grytten, Frode. Avilio daina: trumpos istorijos/ Frode Grytten; iš norvegų k. vertė Vita Kvederaitė. — Vilnius: Gimtasis žodis, 2014. — 336 p.

2015.1216_185405-1Anotacija.  Rašytojas ir žurnalistas Frode Grytten (1960) laikomas vienu įdomiausių ir savičiausių Norvegijos rašytojų. Niunošku rašantis F. Grytten debiutavo 1983 m. eilėraščių rinkiniu, o dabar jo kūrybą sudaro penki romanai, kelios novelių, lyrikos, eseistikos knygos, saviti kelionių aprašymai ir knygos vaikams. Jo kūriniai pelnė įvairių Norvegijos literatūrinių apdovanojimų.
Novelių romanas “Avilio daina“ išleistas 1999 m., pelnęs prestižinę norvegų literatūros Bragės premiją ir buvo nominuotas Šiaurės Ministrų Tarybos lit. premijai, išverstas į keletą kalbų, pritaikytas teatro scenai.

Skaityti toliau →

J. Vodolazkin. Lauras

Paskelbta | Autorius:

lauras_virs-1_z1

Vodolazkin, Jevgenij Germanovič. Lauras: romanas/ Jevgenij Vodolazkin; iš rusų k. vertė Danutė Kavaliauskienė. — Vilnius: Gimtasis žodis, 2015. — 390 p.

J. Vodolazkin (1964 m. Kijeve) — viduramžių istorijos ir senosios rusų literatūros specialistas. Tai antrasis jo romanas. Pirmasis “Solovjovas ir Larionovas“ pelnęs Andrei Bely prizą (2009). “Lauras“ — Didįjį knygos apdovanojimą (2010). Ant rusiškojo leidimo viršelio ryškus užrašas — neistorinis romanas ir šiaip pavadinimas pateikiamas būtent taip: Лавр. Неисторический роман
Lietuviškajame leidime tai neakcentuojama, nors manyčiau gan svarbi detalė renkantis knygą. “Lauras“ –  istorinio romano imitacija, penkiolikto amžiaus erdvę, detales, laiką perpinant su dabartiniais laikais, senąją rusų k. derinant su šiuolaikine.

Skaityti toliau →

M. Cvetajeva. Laiškai į Vilnių

Paskelbta | Autorius:

?????????????????????????????????????????????????????????

Cvetajeva, Marina. Laiškai į Vilnių/ iš rusų k. vertė R. Skučaitė, redagavo ir komentarus parašė N. Kvaraciejūtė. — Vilnius: Gimtasis žodis, 2014. — 272 p.

Nuostabi knyga, kažkas tokio — originalu, lemtinga, tragiška, poetiška.
Namas Polocko gatvėje 45 ir Marinos Cvetajevos 1934—1935 metais rašytų Nataljai Hajdukiewiecz 12 laiškų ryšulėlis 2001 patekęs į Wladyslaw Zawistowski (Nataljos anūko, rašytojo) rankas.

Skaityti toliau →