J. Barnes. 10 1/2 pasaulio istorijos skyrių

Paskelbta | Autorius:

cdb_978hhh9986394310_p1Barnes, Jullan. 10 ½ pasaulio istorijos skyrių: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. – Vilnius: Liet. raš. sąj. l – kla, 2006. – 349 p.

Kas neskaitė „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ – J. Barnes neskaitė, nesvarbu, kuo ir kaip apdovanotos kitos jo knygos, manau, šis kūrinys – postmodernizmo šedevras. Rašytojas (vertėja R. Drazdauskienė irgi) – aukščiauso lygio virtuozas: kaitaliojasi, o kartu ir persipina ne tik idėjos, istoriniai laikotarpiai ir erdvės, faktai ir vaizduotė, bet ir žanrai, stiliai, vis skirtingi pasakotojai, savita ironija ir humoras su negandos apgaubtomis katastrofų nuojautomis, vieni skyriai kaip esė, kiti – pribloškiančios novelės, o viską kartu sudėjus – fantastinis literatūrinis istorinis šou.

Skaityti toliau →

H. Kent. Paskutinės apeigos

Paskelbta | Autorius:

978v9955238997Kent, Hannah (1985 – ) Paskutinės apeigos: romanas/ H. Kent; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė – Hazarika. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2016. – 366 p.

Tai, deja, knyga, kuri stipriai nuvylė, nes būtent šitą pasirinkau pagal skaitytojų panegirikas ir viršelio anotaciją: Hannah Kent sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, žadą atimančiais islandiškos gamtos aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrus įvykius ir fikciją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę, apie moterį, bet kokia kaina norėjusią išlaikyti asmeninę laisvę, ir apie įstatymus, kurie bejėgiai prieš tikrąsias žmogiškąsias patirtis. Visa laimė, kad nenusipirkau: antrą kartą tikrai niekada neskaitysiu, o ir pirmą sunkiai įveikiau – priešais gulintis Svogūno lupimas gundė tokia jėga, kad sugrįžti ir vėl skaityti  istorinę melodramą prireikė nemažai pastangų. Ar rekomenduočiau kam nors? Ooo, neee. Negalėčiau pateikti nė vieno argumento, kodėl vertėtų. Nelabai aišku ir ko siekė rašytoja, juolab rinkdama daugybę metų medžiagą, važiuodama į Islandiją, bandydama suvokti tos erdvės savitumus ir papročius, o nuo pusės knygos, veik visai užsimiršusi, peršokdama į trilerio žanrą.

Skaityti toliau →

M. Achmedova. Mirtininkės dienoraštis

Paskelbta | Autorius:

mirtininnnkes-4f7b0b3c5a21fAchmedova, Marina. Mirtininkės dienoraštis. Chadiža: romanas/ M. Achmedova; iš rusų k. vertė Irena Potašenko. – Vilnius: Metodika, 2012. – 368 p.

Kai mūsų kaime lyja, žemė pasidaro minkšta ir slidi, žmonės kloja sau po kojomis rąstigalius ir lentas, kad nepargriūtų. O kai karšta, žemė labai kieta ir tokia sausa, kad joje susidaro gilūs plyšiai. Anksčiau bandydavau įžvelgti, kas ten, gilumoje, – manydavau, pamatysiu šviesą arba kito žmogaus akis, žvelgiančias į tą patį plyšį iš priešingos žemės pusės, – juk žemė apvali. p. 5

Ne tik puikus Irenos Potašenko vertimas, bet ir išsamus knygos pristatymas.

„Mirtininkės dienoraštis. Chadiža“ – visa esmė nusakyta pavadinimu: kaip kaimo mergaitė, svajojusi ištekėti ir gyventi turtingai, gražiai, tampa mirtininke. Naivios mergaitės, regis, paprastučiai pasakojimai savo gyvenimo ir svajonių rausvam dienoraščio sąsiuviniui, kurio niekas niekas neskaitys… Tai tam tikra prasme atskirties žmogaus aiškinimaisi santykio su artimaisiais, Alachu ir šaitanais, gėriu ir blogiu, džiaugsmo, nerimo, kančios ir svajonių išsakymas pačiai sau, nes, nors gyvena tarp artimų žmonių: kaime su močiute, seneliu, mieste – teta ir dėde, netgi draugę turi, bet dalintis išgyvenimais, kalbėti apie save, patirtis pasaulio – neįprasta, viską nulemia suaugusieji, tradicijos, belieka likti tik nuolankia vykdytoja.

Skaityti toliau →

J. Williams. Stouneris

Paskelbta | Autorius:

cdb_mmilliams_stouneris_72max_p1Williams, John (1922 – 1994) Stouneris: romanas/ J. Williams; iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: „Baltų lankų leidyba“, 2016. – 327 p.

Vieni sako, labai liūdna knyga, kiti – ne ne, gal tik tiems, kurių stiklinė tuščia (kaip nekenčiu tų optimistinių, pesimistinių stiklinių filosofijų), o parodyta gi veikėjo stiprybė ir pabaiga viltinga. Tos savotiškos diskusijos dėl liūdnumo, neliūdnumo kiek keistokos, bet verčia susivokti, kad skaitytojas, ne kritikas, – pirmiausia reaguoja į skaitymą emocionaliai ir sukelti jausmai vertinant, kalbant apie knygą, ko gero, svarbiau negu protu suvokti dalykai.

Taip, „Stouneris“ – puiki knyga, paprasta, elementaraus biografiniam romanui būdingo siužeto, nuosekli, be jokių struktūrinių įmantrybių, lengvai, galima sakyti, vienu ypu perskaitoma, bet nenuobodi ir, vargu, ar greitai užmirštama.

Nors savijauta, užvertus paskutinį puslapį, ne ne, jau skaitant gan išplėtotą mirties aprašymą, maža pasakyti, slegianti, bent jau man, nes savaitgaly pradėjusi, aš šią knygą tiesiog ryte prarijau, bet, kad gerai praleidau laisvadienį, tikrai negaliu pasakyti. Turėjau nueiti keletą kilometrų – prieš vėją – kad tą slogutį išpūstų.

Skaityti toliau →

S. Stanišič. Kaip kareivis gramofoną taisė

Paskelbta | Autorius:

g

Stanišič, Saša (1978) Kaip kareivis gramofoną taisė: romanas/ S. Stanišič; iš vokiečių k. vertė Viktorija Labuckienė. -Vilnius: Vaga, 2009. – 343 p.

Tai, kaip anotacijoje apibūdinama, plačių užmojų, burleskinis ir tragikomiškas romanas apie nepaprastą vaikystę, netektį to, kas įprasta, vaizduotės ir kūrybos galią, norint susivokti ir išlikti svetimame krašte ir papasakoti, pirmiausia sau, tėvynę. Skaityti toliau →