A. Bronsky. Totoriškos virtuvės aštrumai

Bronsky, Alina. Totoriškos virtuvės aštrumai: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė-Muschick, skaito: Nijolė Narmontaitė – Vilnius: Audioteka.lt, Aukso žuvys. – Trukmė: 10 val. 45 min.

Į ateitį šviesią

Nelengva kalbėti apie knygą, kuri ne tik įtraukia, stebina, juokina ir šiurpina tuo pačiu, bet ir verčia jaustis pasimetusiai: struktūra elementari, po galais – siužetas aiškus kaip dukart du, veikėjai irgi charakteringi vienai ar kitai žmogiškajai pozicijai – agresyviajai, gerumo ir nuolankiajai, prisitaikėliškai ir t.t., bet niekaip negali pasakyti, kad tas ar tas personažas atstovauja gėriui, o anas jau blogiui. Lyg ir ne chameleonai, daugmaž tokie per visą istoriją, bet imi ir mintiji, ach, kokia šlykšti toji Rozalinda, bet… kokia pasitikinti, kaip geba prasisukti sunkmečiu; ar imi ir susižavi, kaip feministiškai išgyvena vyro išdavystę, o dukra – naivi švelnybė, geruolė, ne, kai kimbasi į paliekančio vyro kojas, ne, nelabai arba kai pamiršta, jog mažą dukrelę reikia prižiūrėti. Juk neskaičiuosi, kiek – pliusų ar minusų – jie surinks. Kaip ir homo sovieticus – išgyventi, gyventi geriau nei kiti, užtikrinti šviesų rytojų savo vaikams, o priemonės, et, jei nėra padorių tikslui pasiekti, tinka bet kokios.

Skaityti toliau

N. Harataschwili. Aštuntas gyvenimas (Brilkai)

Harataschwili, Nino. Aštuntas gyvenimas (Brilkai): romanas/ N. Harataschwili; iš vokiečių k. vertė Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 957 p.


Istorijos įdagai


Milžiniškas epinis pasakojimas, apimąs visą šimtmetį – visą dvidešimtą amžių, – apie gruzinų Jašių šeimos gyvenimus, šešias kartas ir jų atstovų istorijas permainingoje ir skausmingoje revoliucijų ir karų maišatyje. Jauniausioji dvylikametė Brilka dega noru sužinoti praeitį, bet jos niekas iš likusių gyvų giminės asmenų nenori atskleisti, labiau stengiasi pamiršti, o ne gaivinti prisiminimus. Kiek skausmo ir negandų slypi šeimos istorijoje, jeigu nuo jos norisi pabėgti? Kaip gyventi motinos ir tėvo neturinčiai mergaitei, kai supantis pasaulis nėra draugiškas, o ji nežino, kas tokia yra?

Skaityti toliau

A. Tyler. Mėlynų siūlų ritė

Tyler, Anne. Mėlynų siūlų ritė: romanas/ A. Tyler; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 432 p.


Kasdienybė paversta menu


Ne kartą teko girdėti apie šią knygą: ai, tokia super paprasta: be intrigos, be įdomios istorijos ar patraukiančių personažų, žodžiu, tiek nuobodi, kad… A. Tyler kūrybos atveju apibūdinimas paprasta turbūt itin stiprus komplimentas, nes ji savo rašymo maniera to ir siekia: išgauna stilių, kurį pati kukliai vadina stiliaus nebuvimu, tačiau kuris, be abejonės, yra jos ir tik jos: aiškumas ir gebėjimas pastebėti visus iš pirmo žvilgsnio įprasto gyvenimo niuansus. Plačiau.

Skaityti toliau

P. Svensson. Apie ungurius ir žmones

Svensson, Patrik. Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija/ P. Svensson; iš švedų k. vertė Alma Braškytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 220 p.

Paslapčių trauka

Vis dažniau pasirodo mokslo populiarinimo knygų, kurių vaizduojami reiškiniai, regis, ištinkantys mus kasdienybėje, bet nedominantys savo esmėmis kaipo tokie, kad skirtume laiką ir atsitrauktume nuo pamėgtų skaitymo įpročių, aišku, čia apie fiction literatūros fanus – netikėtai pavergia ne tik įdomumu, bet ir išradingu pasakojimo struktūravimu, skirtingų – mokslinės ir meninės – dimensijų derme. Paslaptingas medžių, grybų, gyvūnų, o kad ir mikrobų pasaulis suskamba suprantamai ir jautriai, padeda suvokti mus supančią gamtą kaip vienį, o žmoniją – tik viena iš daugelio rūšių, o ir įspėjimą, kad gali ateiti laikas, kai dings iš planetos ne tik medžiai, gyvūnai, bet ir žmogus. Dr. Merlin Sheldrake „Raizgus gyvenimas“,  Richardas Powers „Medžių istorija“, „Orfėjas“, Charlotte McConaghy „Migracijos“ , Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones“ ir t.t.

Skaityti toliau