Tokarczuk, Olga. Jokūbo knygos: romanas/ O. Tokarczuk; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022. – 785 p.

Prikelti išnykusį pasaulį

Taip, beveik devynių šimtų puslapių monumetalus epinis pasakojimas apie aštuonioliktame a. žydų bendruomenėje susiformavusią neofitų sektą, vadinamuosius frankistus – lėtai, perteikiant laikmečio vaizdus, kvapus, ekonomines ir politines peripetijas, lyg plukdytų rašytoja siūbuojančia valtimi per ramius, vos vos sruvenančius vandenis, leidžiančius skaitytojui ne tik žvelgti į gelmę, bet ir prieš akis plytintį horizontą, iš šonų lydinčias besikeičiančias pakrantes, o už nugaros jaučiant nutekantį laiką. Ramius vandenis – kaip ramų ir užtikrintą žodžių tekėjimą, įsupantį savon stichijon, pamirštant iš kur ir kas, nes tu jau kelionėje, tu jau aštuoniolikto a. žydų, ir ne tik, draugijoje, jų nepaliaujamas raštų aiškinimasis, disputai, kelionės iš vienos vietos į kitą, ir svarbiausia – mesijo laukimas – tampa kasdienybe – ne, per dieną ar dvi tookios knygos neperskaitysi. Bet ramus tik rašytojos pasakojimo tonas, visa kita kaip verdančiam katile: tiesiog kunkuliuoja. Nes: laužomos tradicijos, tikėjimai, maišosi savų ir svetimų vyrų ir moterų skysčiai, verdamas auksas, švaistomi pinigai, garbinamas Dievas, išduodamas Dievas, pataikaujama Dievui, dar labiau valdžiai, mirtis ir nemirtingumas – lyg asmeninis nuopelnas, o dar visas senų ir naujų religijų galias kvestionuojantis maras, nuolankumas ir puikybė, beprotybė su išminčiaus kauke.

Skaityti toliau →