Edvardsson, Mattias. Visiškai eilinė šeima: romanas/ M. Edvardsson; iš švedų k. vertė Simona Padvelskytė. – Vilnius: baltos lankos, 2020. – 459 p.
Vardan šeimos?
Kas yra eilinė šeima ir ką nori pasakyti rašytojas pavadinime vartodamas žodį eilinė? Kaip dauguma? Įprastuose darbuose besisukantys tėvai, su savo brendimo problemomis vaikai ir pan.?
Svensson, Patrik. Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija/ P. Svensson; iš švedų k. vertė Alma Braškytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 220 p.
Paslapčių trauka
Vis dažniau pasirodo mokslo populiarinimo knygų, kurių vaizduojami reiškiniai, regis, ištinkantys mus kasdienybėje, bet nedominantys savo esmėmis kaipo tokie, kad skirtume laiką ir atsitrauktume nuo pamėgtų skaitymo įpročių, aišku, čia apie fiction literatūros fanus – netikėtai pavergia ne tik įdomumu, bet ir išradingu pasakojimo struktūravimu, skirtingų – mokslinės ir meninės – dimensijų derme. Paslaptingas medžių, grybų, gyvūnų, o kad ir mikrobų pasaulis suskamba suprantamai ir jautriai, padeda suvokti mus supančią gamtą kaip vienį, o žmoniją – tik viena iš daugelio rūšių, o ir įspėjimą, kad gali ateiti laikas, kai dings iš planetos ne tik medžiai, gyvūnai, bet ir žmogus. Dr. Merlin Sheldrake „Raizgus gyvenimas“, Richardas Powers „Medžių istorija“, „Orfėjas“, Charlotte McConaghy „Migracijos“ , Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones“ ir t.t.
Andersson, Lena. Estera: romanas apie meilę/ L. Andersson; iš švedų kalbos vertė Agnė Kudirkaitė-Ydrauw. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 196 p.
Lena Andersson ( 1970 ) viena garsiausių Švedijos žurnalisčių, rašytoja. 2013 m. už šį romaną pelnė prestižiškiausią Švedijos literatūros apdovanojimą – Augusto premiją.
Jau pirmaisiais sakiniais lakoniškai ir tiksliai apibrėžiama protagonistė: ,,Gyveno žmogus, vardu Estera Nilson, sulaukusi trisdešimt vienerių, jau buvo išleidusi aštuonias intensyvaus turinio knygeles“ p. 7. Kitaip sakant, kaip toliau draugių apibūdinama ,,aristokratė snobė“, tiksliai suplanavusi ir veiklą, ir asmeninį gyvenimą. Stipri asmenybė, puikiai valdanti savo likimą, tarsi kokį projekto vykdymą. Jeigu ne bet… Pačioje pradžioje pateiktas ir sąlygiškumas: ,,Vieni sakė, kad originalias (knygas), kiti kad žaismingas, o dauguma apie Esterą Nilson nebuvo girdėję“ p. 7. Žodžiu, kaip visi. Vadinasi, ir istorija gali nutikti jei ne visiems, bet daugeliui tikrai.
Skaityti toliau
Thorvall, Kerstin. Signė — Albertei: su meile ir neviltimi/ Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Versus aureus, 2013. — 464 p.
Trečioji šeimos istorijos knyga, kitokia struktūra, bent jau vizualiai: laiškai geriausiai draugei, romano veikėjai Albertei — detaliai atskleidžianti Signės, ypač gabios menininkės ir sėkmingos karjeros moters išgyvenimus, psichologinius sunkumus prisitaikant prie gyvenimo ir žmonių, jos kūno, emocijų ir proto anatomija. Bet tie laiškai — tai tarsi imitacija, iš pradžių, Paryžiaus periodo, dar ryškiau savo turiniu ir forma atitinkantys įvardintą pasakojimo žanrą, toliau tik retkarčiais prisiminus ir įterpus: brangioji Alberte, tau turėtų būti…, pateikiamas paprastas realistinis, natūralistinis, tiesmukas, daug kur nuogas, netgi detalizuotas moters gyvenimo kaleidoskopas. Gyvas ir įtikinantis.
Thorvall, Kerstin. Nerimo šešėlyje: Signės istorija, antroji knyga/ Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Mūsų knyga, 2008. — 317 p.
Antroji trilogijos „Signės istorija“ knyga. Pati nuobodžiausia, ko gero: smulkmeniška, detaliai vaizduojanti bekopiančios į gyvenimo vidurį moters ir jos paauglės dukters santykius, temdomus nuo tėvo krentančiu psichinės ligos paveldimumo šešėliu. Motinos Hilmos, žvilgsnis perdėm įdėmus, kad praslinktų bent kokia stipresnė Signės emocija ar naujas noras visaip neišvartaliotas ir netraktuotas kaip netinkamas, statant užtvankas jam sulaikyti, užgniaužti — kaip galimą ligos apraišką.
Thorvall, Kerstin. Jaunystės atabradai: Signės istorija/Kerstin Thorvall; iš švedų k. vertė Sigutė Radzevičienė. — Vilnius: Mūsų knyga, 2007. — 329 p.
Kerstin Thorvall (1925 — 2010) — rašytoja, iliustratorė bei žurnalistė, išleidusi knygų ir vaikams, ir suaugusiems. Viena pirmųjų ėmusi atvirai kalbėti apie aktualias dvasines bei socialines moters gyvenimo problemas, ji laikoma šiuolaikinio švedų feministinio romano klasike.
Kastija 