R. Nadal. Giminės prakeiksmas

Paskelbta | Autorius:

Nadal, Rafel. Giminės prakeiksmas: romanas/ R. Nadal; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 335 p.

Ispanų rašytojo R. Nadal 2015 metais išleistas romanas „Giminės prakeiksmas“ susilaukė didelio populiarumo, ypač Katalonijoje. Istorinis romanas apie karų atneštas netektis ir sielvartą paprastiems pietų Italijos gyventojams, fašizmo ir Musolinio įsigalėjimą šalyje, jo poveikį žmonėms ir tekusius patirti žiaurumus. Daug dėmesio vietovių, kaimų, kalnų aprašymams, buities ir nuotaikų vaizdavimui ir ypač – karo padariniams. Tikri istoriniai įvykiai rutuliojami per dviejų išgalvotų šeimų likimus: turtingųjų Konvertinių ir valstiečių kilmės Palmizanų. Koks bebūtų skirtingas materialinis ir socialinis statusas – Pirmasis pasaulinis karas dvi jaunas moteris padaro našlėmis ir dar labiau suartina. Jos bando ne tik išgyventi ir vaikus užauginti be vyrų, bet ir pasipriešinti likimo prakeiksmui: Palmizanų giminės žuvo visi vyrai, liko tik moterys. Norėdama išsaugoti nuo blogos lemties gimusį žuvusio mylimojo sūnų tarsi atsisako jo, draugei suteikiant Kavertinio pavardę ir auginant dviejų draugų vaikus kaip dvynius. Na, tokia serialams būdinga siužetinė linija ir nereikia nė spėlioti, kas nutiks toliau: brolis ir sesuo įsimylės, bėgs nuo neteisėto jausmo, o pagaliau – koks netikėtumas! – sužinos, kad jie ne giminės.

Skaityti toliau →

T. Hardis. Tesė iš d’Erbervilių giminės

Paskelbta | Autorius:

Hardy, Thomas. Tesė iš d‘Erbervilių giminės: romanas/ T. Hardy; iš anglų k. vertė T. Petkevičius. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 357 p.

Devyniolikto a. pabaigos kūrinys, į rankas, tiesą sakant, papuolęs ne sąmoningai, o skaityklėje jį teturint ir nuobodžiaujant tarp uodų atkampioje vietovėje. Gailėtis neverta: tapybiška, su ryškiais kaimo ir gamtos vaizdais, moralės ir prigimties, žmogaus atsakomybės prieš save ir kitus dilemų pynė įtraukė ir skaitėsi gan įdomiai, bet vis kaliau sau: nepamiršk nepamiršk – devynioliktas amžius.

Tomą Hardį, gyvenusį 19 a. pabaigoje 20 a. pradžioje, modernistė V. Voolf pavadino „didžiuoju viktorijiečiu“, iš kitų to meto žinomų rašytojų – realistų ir neoromantikų – išsiskyrusį kaip patriarchalinės Anglijos vaizduotoją. Savo kūryboje jis įamžino laisvų valstiečių, smulkių žemvaldžių tradicijas, papročius, amatus, folklorą, kaimo žmogaus pasaulėjautą. „Tesė iš d’Erbervilių giminės“ laikomas žymiausiu T. Hardžio romanu. Vos šleidus 1895 m. susilaukė gan agresyvaus puolimo: už amoralumą, vulgarumą, ir nors skaitytojų entuziastingai sutiktas, nusivylimas rašytojui vis dėlto buvo toks didelis, kad nusprendęs rašyti  eilėraščius ir poemas.

Skaityti toliau →

G. Garcia Marquez. Kelionė po Rytų Europą

Paskelbta | Autorius:

Garcia Marquez, Gabriel. Kelionė po Rytų Europą/ G. Garcia Marquez; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas – Vilnius: Alma littera, 2018. – 158 p.

G. Garcia Marquezo (1927 – 2014) pati pradžia: laikraščio „El Espectador“ jauno reporterio išvykos į socialistinio bloko šalis šeštojo dešimtmečio pabaigoje įspūdžiai, sugulę į vientisą kūrinį su realiais veikėjais, gyvais pasakojimais, galbūt dėl to įvardijamas žanras – romanas, o ne esė ar reportažai. Nors… įsprausti į kokius rėmus, kaip ir ne vieną kūrinį, taip ir pirmąsias garsaus rašytojo istorijas turbūt neverta stengtis.

Skaityti toliau →

E. Ferrante. Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka

Paskelbta | Autorius:

Ferrante, Elena. Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka: romanas/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė–Frigerio. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 400 p.

Trečią dalį ėmiau skaityti be didelių lūkesčių: dvi pirmosios, nenuneigsi, puikios knygos, bet ne tiek, kad prarastum amą ar užvertus paskutinį puslapį negalėtum ilgai atsipeikėti: čia tai bent. Skaityti toliau →

R. Šerelytė. Raganos širdis

Paskelbta | Autorius:

Šerelytė, Renata. Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija: romanas/ R. Šerelytė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 220 p.

Pamačius knygą apie kokią nors žymią istorinę asmenybę norom nenorom suklūsti – ir vėl: ką gi naujo atrado ar sugalvojo, kas dar nepasakyta? Fiction literatūros galimybės neišsemiamos: kiekvienas autorius tą patį dalyką gali interpretuoti savaip, arba pasirinkti mažiau ar visai neapšviestus gyvenimo ruožus. Taip U. Radzevičiūtės „Mėlynas kraujas“ nukelia į išsivadėjusios riterių galybės ir ambicijų laikus, kur, atrodo, nieko įdomaus nė su žiburiu neatrasi. Bet talentas ir originalus žvilgsnis į istorijos eigą ir filosofiją geba paversti net nykius laikus ir pilkas asmenybes ypatingos smalsos objektais. Ir skaitydama R. Šerelytės Barboros variaciją, dažnai pagalvodavau, o ką šioje, vis dėlto reikia pripažinti nuvalkiotoje ir jau pavirtusioje vos ne banalybe, meilės legendoje būtų įžvelgusi U. Radzevičiūtė? Net neabejoju, kažką netikėto ir savito. Ar negali nei vaikystė, nei ikižygimantinis Radvilaitės gyvenimas, paskrebentas rašytojo plunksnos, tapti įspūdingu ir vertu dėmesio? O gal visai kas kita iš to laiko ir įvykių?

Skaityti toliau →

P. Cognetti. Aštuoni kalnai

Paskelbta | Autorius:

Cognetti, Paolo. Aštuoni kalnai: romanas/ P. Cognetti; iš italų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 208 p.

Ar gali žmogus gimęs, užaugęs ir ilgą laiką buvęs kalnuose, nuo jų atsiplėšti ir gyventi civilizuoto, triukšmingo, chaotiško ir nuolat skubančio miesto ritmu? Jeigu kartą pabuvojai kalnuose, trauka išliks visam laikui, dažnai girdimas pasakymas, o ir asmeninė ne vieno patirtis turbūt liudija tą patį – kalnų, jūros ilgesys truks kaip ir atmintis. Skaityti toliau →

A. Cicėnaitė. Tylos istorija

Paskelbta | Autorius:

Cicėnaitė, Akvilina. Tylos istorija: 4 moterys, 4 kartos, 4 likimai/ A. Cicėnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 278 p.

Šimto metų laikotarpį apimanti šeimos istorija nuo dvidešimto amžiaus pradžios iki pabaigos, per žmonių likimus atspindinti ir istorinius kataklizmus: Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvos nepriklausomos valstybės įkūrimas, Antrasis pasaulinis karas, socializmo suniveliuota buitis ir įpročiai, Sausio tryliktoji ir nepriklausomybės atgavimas. Sniegų kaimo gyventoja Elžbieta su mėlynąja suknele, sutikusi skirtingų – žalios ir rudos – akių vyriškį pradeda ne tik savo laimės, laukimo, susitaikymo, skausmo ir ištvermės kelionę, bet ir visos giminės, keturių kartų moterų liniją. Ji  kaip laivas plaukia per audras ir visokiu oru nuo rusiškai, lenkiškai kalbančios nuošalės į Vilnių, į naują šimtmetį, pasipildant vis nauja kiekvienos kartos atstove: dukra Veronika, anūke Teresa, proanūke Nika. Ir ne tik: didžiuliu pulku mirusių artimųjų, kaip senoji sako, jei už kiekvieną sukalbėti po poterį – užtruks visą dieną.

Skaityti toliau →

V. Kočiubaitis. Afganistano daktaras

Paskelbta | Autorius:

Kočiubaitis, Vilius. Afganistano daktaras/ V. Kočiubaitis. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 289 p.

Lietuviams nebūdingas kūrinys: nuotykių, trileris, kelionės (tiek erdvėje, tiek savo viduje), gyvenimo prasmės paieškų, kitaip sakant, gyvenimo būdo – žanru nenusakomas ir į aiškiai apibrėžtus rėmus neįspraudžiamas; neįprasta ir tematika – atšiaurus, karo kamuojamas Afganistanas ir žmonės iš visai kitos civilizacijos ir laiko: skurdas, ligos, žudymai, moterų beteisiškumas, besisukantys tame pačiame sūkuryje gyvenimas ir mirtis. Ir svetimšaliai tarsi iš kitų planetų: ko gi jiems reikia tame nualintame ir pasmerktame krašte? Pasirodo, netgi tokioje civilizuotai ir kultūriškai nepatrauklioje šalyje „bastosi begalė tėvynėse nepritapusių nevykėlių“. p. 39

Kelionė nuo vienos Afganistano sienos iki kitos: Heratas, Hindukušas, Manzari Šarifas, Čančaranas, Kabulas, Tairara. Kelionė su pavojais, žudymais, bado ir skurdo vaizdais, rizika ir gebėjimu išlikti. Kelionė pagyvenusio daktaro iš Lietuvos nuo savęs ar į save? Kas gali pasakyti, kai žmogus mirties spąstuose.

Skaityti toliau →

G. Jachina. Zuleicha atmerkia akis

Paskelbta | Autorius:

Jachina, Guzel. Zuleicha atmerkia akis: romanas/ G. Jachina; iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 448 p.

Guzel Jachina – totorių kilmės rusų rašytoja, gimusi ir gyvenusi Kazanėje, o pastaruoju metu Maskvoje ir Kazanėje, kaip pati sako, jai svarbi ir didžioji, ir mažoji tėvynės, o emigracijoje, sako G. Jachina, mąstantis žmogus negali jaustis pilnavertiškai ir laimingai, emigracijoje patenkinti tik primityvai.

Mano knygos įkvėpimo šaltiniu tapo mano senelės, kaimo mokytojos, likimas. Drauge su tėvais ją išbuožino ir 1930 m. išvežė į negyvenamą Angaros pakrantę. Ten jie įkūrė gyvenvietę – iš pradžių gyveno žeminėse, paskui pasistatė namus. Toje gyvenvietėje mano senelė pragyveno 17 metų. 1946 m. ji sugrįžo. Šios datos kartojasi ir knygoje, nes išbuožinimo pikas buvo 1930–ųjų žiemą, o po karo žmones ėmė paleidinėti namo. Mėgstu paprastas istorijas

Skaityti toliau →

E. Ferrante. Naujoji pavardė

Paskelbta | Autorius:

Ferrante, Elena. Naujoji pavardė: ciklo „Neapolietiška saga“ 2–oji knyga/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė–Frigerio. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 341 p.

Jei niekas negali mūsų išgelbėti, nei pinigai, nei vyro kūnas, net ir ne mokslai, tai jau geriau nieko nelaukus viską sunaikinti. p. 13

Skaityti toliau →

J. C. Mourlevat, A. L. Bondoux. Neatplėštas laiškas

Paskelbta | Autorius:

Mourlevat, Jean – Claude. Neatplėštas laiškas: romanas/ J. Mourlevat, A. Boundux; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 248 p.

Linksma, šmaikšti, trykštanti humoru elektroninė epistoliarinė pasaka, du veikėjus ne tik padaranti artimais, bet atskleidžianti praeities ir vilčių paslaptis, kurias supantiems artimiems žmonėms ar tik pažįstantiems niekada nesiryžtų atskleisti. Ir bendrumo jausmas (aš ilgiuosi mūsų), netgi  nuo pirmųjų laiškų atsiradęs jaudulys jiems padeda ne tik pažinti vienas kitą, bet ir įveikti ištikusius sunkumus.

Skaityti toliau →

S. Aleksijevič. Karo veidas nemoteriškas

Paskelbta | Autorius:

cdb_karo-veidas-nemoteriskas_p1Aleksijevič, Svetlana Aleksandrovna. Karo veidas nemoteriškas: apysaka/ S. Aleksijevič; iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 312 p.

Ko gero, turėčiau neskaityti šios rašytojos, nes mano nuomonė niekaip neįtelpa į pasaulinio masto ditirambus. S. Aleksijevič knygos ir traukia, ir stumia. Paperka patraukliu, kasdieniu ir labai gyvu kalbėjimu, pradedi skaityti ir niekaip negali sustoti – dar puslapį, dar, regis, išsiriš kažkokia tiesa, nors ne, ne tai, puikiai suvoki, kad šita dokumentika apdorota – atmesta, atrinkta, manau, ir kalba gerokai redaguota – meninė dokumentika – tarp tiesos ir subjektyvios tiesos esantis tarpas užpildytas būtent autentiškais, bet ne visai, pasakojimais, kaip sakoma – ne tuščias, bet ir nepilnas indas. Ir iš tikrųjų išgirsti, kas negirdėta, o gal tiesiog neužsifiksavę, nes ne tais žodžiais buvo ištarta, gal ne ta ausimi klausytasi. Jau vien tema – moteris kare – šiurpiai paslaptinga ir tikrai kažkaip nemoteriška, ne dėl šautuvo, naikintuvo ar kraujo – ne ne, šioje plotmėje turbūt lyčių lygybė akivaizdi, o dar sovietinės moters – ji nuo revoliucijos plakatų jau žvelgė pro kūjo ir pjautuvo plyšį – neįprasta, kad moteris, kaip mažuma tarp daugybės vyrų kraštutinai brutaliomis sąlygomis – kaip jai pavyko išlikti gyvai, o jeigu gyvai – kaip nepalūžusiai?

Skaityti toliau →

I. Allende. Meilužis japonas

Paskelbta | Autorius:

knygos-virselmmmis-5865005c00df2Allende, Isabel. Meilužis japonas: romanas/ I. Allende; iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 248 p.

„Puiki pasakotoja, jaučianti ritmą, gebanti sukurti įtampą ir derinti gražius prisiminimus su tragiškais, šviesą ir šešėlius” p. 202 – tai žodžiai taikliai apibūdinantys ne tik vieną iš romano protagonisčių Almą, bet ir pačią autorę.

Skaityti toliau →

E. Ferrante. Nuostabioji draugė

Paskelbta | Autorius:

583ee10a0ee7aFerrante, Elena. Nuostabioji draugė: romanas/ E. Ferrante; iš italų k. vertė Ieva Mažeikaitė–Frigerio. Vilnius: Alma littera, 2016. – 242 p.

„Nuostabioji draugė“ – pirmoji italų rašytojos E. Ferrante Neapolio pasakojimų knyga. Keturių dalių saga tapo žaibiškai populiari ne tik savoje šalyje, paraleliai verčiama į kitas kalbas, graibstoma ir pakankamai aukštai vertinama tiek skaitytojų, tiek kritikų. Tai knyga visiems: paprasta, pagauli, įtikinanti tiek, kad, regis, autorė pasakoja savo gyvenimą. Lakoniška, nebanali, be jokių intelektualinių, psichologinių vingrybių, bet itin vykusiai atskleidžianti žmonių santykius, mergaičių draugystės niuansus: nuo meilės iki konkurencijos ir pavydo, besąlygiško atsidavimo iki noro keršyti, natūraliai ir gyvai atverianti šeštojo dešimtmečio Neapolio skurdaus kvartalo buitį ir žmones: karštakošiai, primityvūs, suvargę, perdėtai įžeidūs ir be jokių perspektyvų.

Skaityti toliau →

J. Marias. Įsimylėjimai

Paskelbta | Autorius:

1mlz9786090124321

Marias, Javier (1951 – ). Įsimylėjimai: romanas/ J. Marias; iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 366 p.

Šią knygą… Šią nusižiūrėjau iš Maištingos sielos: nuslimpinau pažiūrėti, ką gi toji siela skaito, kai pamačiau viršelį, oro gūsiu paspringau – wauu, erotinius, svajonių ar kažkokius pradėjo, kas čia? Na, kita vertus, kodėl ne? Paįvairinimui… Bet užkliuvo vertėjos A.Naujokaitienės pavardė – kažkas ne taip…

Mirties, sielvarto, meilės, nusikaltimo, kaltės ir iš(si)teisinimo filosofijos. Bet ne F. Dostojevskis. Ir ne  J.Barnes.

Skaityti toliau →

K. Kettu. Už nuodėmes bus atleista

Paskelbta | Autorius:

rbodyklėKettu, Katja. Už nuodėmes bus atleista: romanas/ K. Kettu; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 320 p.

Meilės metas ribotas, juolab ribotas buvo mūsų meilės metas. Jis truko tiktai dvi savaites. Dvi savaites, tris dienas, penkiolika minučių išsipildymo, pykčio, liūdesio, atleidimo. Per tą laiką matėm tik vieną žmogų – Smaukytoją, bet ir jį tu išvijai. Šiaip jau viskas alsavo ramybe ir saugumu. Tiktai negandos paukščiai skraidė palei horizontą laukdami sutemų. Tada prasidėdavo bombardavimai. p.162

Skaityti toliau →

S. Parulskis. Nutylėtų lelijų miestas

Paskelbta | Autorius:

Nutyletu-lelllliju-miestas-355x530Parulskis, Sigitas. Nutylėtų lelijų miestas: romanas/ S. Parulskis. – Vilnius: Alma littera, 2016. – 240 p.

Krosnis didelė, jos pradžia virtuvėje, o baigiasi kambaryje. Ta krosnis šiek tiek mistiška, kaip ir viskas, kas prasideda vienoje erdvėje, o baigiasi kažkur kitur. Kartais jis galvoja, kad ir pats prasideda čia, bet jo pabaiga kažkur kitur, už sienos, kurios nemato, bet žino, ji tikrai yra. Riba, kurios nevalia peržengti. Ir ta kita dalis, kuri už sienos, kurios nemato, bet kurią kartais labai skausmingai jaučia, ta dalis yra geresnė nei šita, į kurią kišamas visoks šlamštas: pigi dešra, nereikalingos ir nesuprantamos matematinės formulės, baugūs, naftalinu dvokiantys Dievo priesakai. p. 21.

Skaityti toliau →

R. Šerelytė. Kokono baladės

Paskelbta | Autorius:

0c66ebf73ggf555bdf73797457bc9073ac9aac697e_article_200Šerelytė, Renata. Kokono baladės: romanas/ Renata Šerelytė. — V.: Alma littera, 2014 — 118 p.

Ar tai būtų fantastika, ar socialinė, arr magiškasis realizmas, novelė? dar ir romanas? — et, sakykim, viskas kartu, bet esmė — neįtikina, akivaizdžiai perspausta, kad tik… pavyktų nustebinti? išsirašyti? nusirašyti? L. Ulickaja „Image“ tarsteli: „fantastika meniniu pavidalu apibendrina pasaulyje vykstančius procesus ir pateikia įdomias prognozes. Tai ateities filosofija“. Tuomet prognozės, atidundančios iš „ Kokono baladžių“ zoologinės (ar linksmos? girtos? karnavališkos? kvailos? nepagrįstos?) kas žino, kad neįmanomos. Bet jau suveltos: kamuolys, kurio nei kandys, nei nekandys nepajėgs sukapoti. Ir, regis, sukišta viskas, kas tik šauna galvon, įspūdis, kad rašytojai svarbiausia rašyti, na, dar tv spoksoti ir tada rašyti rašyti, juoktis iš televizoriaus, stengtis pralenkti ir dviračių šou, ir surskius, peliukus, algius greitai, baukutes, visas blondines, visas politikes, kurios jai nepatiko, kalbos inspektorius ir pačiai tapti televizoriumi blondinu. Svarbiausia, be abejo, rašyti, o ką, ai… kol kas juk išvardijami nuopelnai, kūrybinė, visko perpildyta kuprinė ir, aišku, geri įvertinimai, net įtraukiant į kažkokius dvyliktukus. O skaitytojas? Durnas tas skaitytojas, visi žino, kas dabar rašo žmogui apie žmogų? Anachronizmas.

Skaityti toliau →

A. Doerr. Neregimoji šviesa

Paskelbta | Autorius:

194486mm44348_ac111dc6c5_n

Doerr, Anthony. Neregimoji šviesa: romanas/ Anthony Doerr; iš anglų k. vertė Zita Marienė. — Vilnius: Alma littera, 2015. — 544 p.

Net visiška tamsa nėra visai tamsa

Visokios šviesos romane daug — regimosios ir ne, jos ieškant ir ją įžvelgiant net tamsoje, jai švysčiojant ir triumfuojant kaip galimybėms, taigi ir mėlyna 33 karatų “Liepsnų Jūros“ šviesa, sauganti tą, kas ją turi, bet pražudanti artimuosius, lyg legenda, lyg pasaka, bet slepiama, saugoma, ieškoma mirštančio vokiečio karininko fon Rumpelio kaip išsigelbėjimo; Vernerio sesers Jutos šviesa, nežinia kaip ir iš kur joje atsiradusi, šviečianti Verneriui pačiomis baisiausiomis akimirkomis ne tik kaip viltis, meilė, gyvenimas, bet ir kaip sąžinė; nematomoji radijo bangomis sklindanti; pavandenijusi; svetima; nuolat užklumpanti naktyje mėnesiena; perlinė; granatų degiklių šviesa, atsiminimų šviesa, švelni, atmiešta pelenais — ir visokios, kartais, rodos, perpildyta to žodžio, pritemptai kartojamo, gal net įkyrokai.

Skaityti toliau →