C. Ng. Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau

Paskelbta | Autorius:

Ng, Celeste. Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau: romanas/C. Ng; iš anglų k. vertė Jovita Groblytė–Hazarika. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 359 p.

Netikras tikrumas

C. Ng (1980) jauna kinų kilmės amerikiečių rašytoja įvairiuose žurnaluose spausdinusi apsakymus, esė, pirmas romanas Everything I Never Told You (2014) pripažintas Amazon metų knyga, išverstas daugiau nei į penkiolika kalbų, pelnęs skaitytojų susidomėjimą ir atkreipęs kritikų dėmesį. Little Fires Everywhere (2017) (Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau) daugelio įvairių leidinių ir tinklaraščių, tokio, kaip Goodreads, šis romanas paskelbtas populiariausia 2017 metų knyga, išversta daugiau nei į30 kalbų. Skaityti toliau →

H. Morris. Aušvico tatuiruotojas

Paskelbta | Autorius:

Morris, Heather. Aušvico tatuiruotojas: romanas/ H. Morris; iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 218 p.

Išlikimo kaltė

Yra knygų, kurias skaitai vien dėl to, kad nuolat kas nors klausia: na, o kaip tau „Petro imperatorė“, gal žinai ką nors panašaus į „Aušvico tatuiruotoją“? Abejotina jau ta visuotinė sėkmė ir perdėtas žavėjimasis ir kuo, kaip pastarosios atveju – Holokausto tema. Ne ne, aš ne prieš atmintį, įtartinas entuziazmas: juk sunku skaityti apie masinio žudymo vietas ir laiką, nuasmenintus žmones ir jų naikinimo mastą.

2003–ieji. 87–erių Leilas Sokolovas (Ludvigas Eisenbergas. 32407) jaučiasi vienišas, išgyvena sielvartą po 58–erių santuokos metų mirus Aušvice sutiktai mylimajai ir žmonai Gitai (Gisela Furman 4562, Leilo atmintyje 34902) H. Morris pažįstama pasiūlo (kaip darbą?) tris kartus per savaitę susitikti su senoliu ir išklausyti jį.

Atsitiktinė pažintis perauga į draugystę, pasakojimai trunka iki pat Leilo mirties – trejus metus. Savo patirtį ir patį žemiškąjį gyvenimą prieš mirtį vienas žmogus tarsi perduoda kitam. Ir ką gi daryti su tokia dovana? Unikaliais, baisiausius istorijos aspektus atspindinčiais prisiminimais? H. Morris (1953) baigusi įvairius kūrybinio rašymo kursus, dirbusi socialinėje sferoje, kūrusi scenarijus ir šiuo atveju imasi rašyti filmo scenarijų. Nors Leilas Sokolovas Aušvico išgyvenimus pats buvo paskelbęs, bet faktiškai nesusilaukė jokio domesio.

Skaityti toliau →

U. A. Boschwitz. Keleivis

Paskelbta | Autorius:

 

Boschwitz, Ulrich Alexander. Keleivis: romanas/ U. A. Boschwitz; iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 245 p.

Kai subjektas paverčiamas objektu

Vargu, ar galima tikėtis, į rankas paėmus žydo rašytojo kūrinį, kad jame nebus holokausto temos: netgi dabartinei kartai, gimusiai ir užaugusiai po karo, atrodo, ji paveldima, kiek paveldima istorija, genties praeitis ir religija. Kaip nė vienas asmuo nėra paskiras subjektas erdvės ir laiko atskirtyje, o tik dėlionės dalis bendrame žaidime. Gyvenime? Kas buvo gyvenimas Europos žydui ketvirtame dvidešimto a. dešimtmetyje, švysčiojant svastikoms ir kaukšint kareiviškiems batams Vokietijoje, o jų atgarsiams sklindant vis plačiau ir nuožmiau? Visa tai: pirmiausia netikėjimas, kad nei iš šio, nei iš to ir vėl prasideda žydų tautos naikinimas, kaip buvo bibliniais laikais, kaip kartojosi įvairiais istorijos laikotarpiais ir kad jiems lemta būti amžinais bėgliais ir persekiojamais nė už ką; suvokimas, kad nebelieka nieko, tik bėgti iš šalies, kurioje žydas paskelbtas naikinimo objektu, nors čia jo turtai, jo draugai – žydai ir vokiečiai, ir net jis pats save laikąs tiesiog turtingu ir sėkmingu verslininku, kas, regis, turėtų apsaugoti nuo bet kokios nelaimės; nusivylimas ir pasidavimas – visa tai, kaip vienišo iš pasaulio išstumto žmogaus išgyvenimai, nuspalvinti graudžiu jumoru ir absurdu U. A. Boschwitz „Keleivyje“.

Skaityti toliau →

K. Sabaliauskaitė. Petro imperatorė

Paskelbta | Autorius:

Sabaliauskaitė, Kristina. Petro imperatorė: istorinis romanas/ K. Sabaliauskaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 333 p.

Moters išlikimo strategijos

Naujas ypač populiarios lietuvių rašytojos dviprasmišku pavadinimu romanas „Petro imperatorė“ turbūt skaitomas ir tų, kurie nieko neskaito. Ir gali susipykti net artimieji, jei vienas sakys šiaip sau, o kitas – šedevras, panašiai kaip politikoje. Kažkaip vidurio arba logikos kalbant šia tema niekas nenori pripažinti. Sėkmės fenomenas? Reklama? – reklamuojama daug kas, bet nebūtinai tampa visuotinai geidaujama; aktualios temos? – kad ne, senovė, praeitis, atrodo, kam tai gali būti dvidešimt pirmame amžiuje įdomu; lengvas, visiems priimtinas rašymas? – irgi ne: pastraipos ilgos, sakiniai, tiesa, trumpesni negu ankstesniuose kūriniuose, bet koks skirtumas, ar sintaksėje vartojami kableliai, taškai, kabliataškiai, vis tiek mintys ritmiškai kaip upė banguotai teka atrodo be pradžios ir pabaigos – vientisa srove. Ir įtraukia… niekaip nenuneigsi, kad ta srovė panardina ir, užvertus knygą, jautiesi savotiškai apsvaigus.

Skaityti toliau →

J. Barnes. Vienintelė istorija

Paskelbta | Autorius:

Barnes, Julian. Vienintelė istorija: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė, – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 234 p.

Meilės sunkis

Visi turi savo meilės istoriją. Visi. Tegu ji baigiasi tragedija ar išgaruoja, tegu jos tikrovėje net nebuvo, tik vaizduotėje, bet ji tokia pat tikra. p. 48

Skaitant J. Barnes bet kurį kūrinį, jo taiklus, iš pirmo žvilgsnio paprastas ir tiesus žodis, analitinis gebėjimas prasiskverbti į slaptus aprašomo reiškinio kampelius ir pasirinktą siaurą temą išpildyti, galima sakyti, kaupinai – priverčia susimąstyti. Ir mąstyti, ne, gal greičiau mąstinėti ir užvertus knygą, ir ją pamiršus, o po kurio laiko visai nei iš šio, nei iš to vėl atgijus atmintyje ir vėl pakibus klaustukais: ei, ką tas J. Barnes paisto – negi iš tikrųjų gyvenimas krečia tokius šposus, kaip kad jis rašo?

Vienintelė istorija. Pirmosios meilės įtaka visam tolesniam gyvenimui.

Jaunuolio ir veik penkiasdešimtmetės moters meilės istorija.

Meilės sunkis.

Alkoholizmo, savinaikos tema.

Atminties galimybės ir netgi pareigos.

Skaityti toliau →

G.Swift. Motinų sekmadienis

Paskelbta | Autorius:

Swift, Graham. Motinų sekmadienis: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 127 p.

Paslapties inkliuzas gyvenimo ir kūrybos sanplaikoje

Žodis, kuriuo norisi apibūdinti šį kūrinį – rafinuotas. Jau nuo pirmo puslapio pajauti kitokį kalbėjimą negu įprasta pasakojant vyro ir moters santykių istorijas. Sukuriama atmosfera, kurioje paprasti dalykai tampa fatališkais, magiškais, itin individualiais ir tuo pačiu bendražmogiškais.

G. Swiftas (1949) – garsus šiuolaikinis britų rašytojas, premijos „Man Booker“ laureatas. Jo kūriniai išversti daugiau negu į 30 kalbų, o kai kurie net įtraukti į mokyklų programas. Žymiausias turbūt „Vandenų žemė“ (1983) (och, būtent šitą knygą parsinešiau radusi krūvelėje prie konteinerio, tik niekaip neprieinu lig jos skaitymo, taigi, gerų knygų galima rasti ypač netikėtose vietose.) „Motinų sekmadienis“ (2016) paskutinis kol kas išleistas kūrinys, 2017 m. nominuotas W. Scotto vardo premijai ir apdovanotas literatūros prizu „Hawthornden“.

Skaityti toliau →

J. Hilton. Dingęs horizontas

Paskelbta | Autorius:

Hilton, James. Dingęs horizontas: romanas/ J. Hilton; iš anglų k. vertė R. Pilkauskaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2012. – 197 p.

Klasika. Utopija. Šangrila.

Aš iš tų, kuriems šis kūrinys nežinomas, filmas nematytas, bet regiono ar dar kažin ko pavadinimas Šangrila girdėtas. Taigi, kaip rašoma kažkurioje apžvalgoje, kiekvienam vienokiu ar kitokiu būdu su „Dingusiu horizontu“ tekę susidurti. O paskatino perskaityti A. Pattchet „Nuostaboje“ veikėjų refleksijos apie savo padėties sulyginimą su „Lost horizon“.

Skaityti toliau →

A. Patchett. Nuostaba

Paskelbta | Autorius:

Tarp mokslo ir fantazijų

Patchett, Ana. Nuostaba: romanas/ A. Patchett; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 318 p.

Pradėjusi skaityti šią knygą tikėjausi… ko galima tikėtis skaičius „Vieninguosius“? Subtilaus, bet kartu ir paprasto siužeto; įvairiapusių veikėjų: jau jau susidarai apie kurį nors vienokią nuomonę, staiga autorė geba natūraliai ir įtikinamai pasukti veiksmą, kad tas pats veikėjas atsiduria kitoje šviesoje, ir traktuoti jo įprastais matais: geras, blogas niekaip neįstengsi.

Skaityti toliau →

L. Nugent. Išnarplioti Oliverį

Paskelbta | Autorius:

Nugent, Liz. Išnarplioti Oliverį: romanas/ L. Nugent; iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – p. 191

Šleivas gyvenimas

Romanas pradedamas nuo esminio lūžio protagonisto Oliverio gyvenime, kaip bebūtų keista, nustebinusio ir jį patį: „tokie dalykai būdingesni šeštajam praeito amžiaus dešimtmečiui, kai vyras girtas grįždavo iš baro pas apsileidusią žmoną“ ir pakeldavo kumštį. Bet tai nutiko 2011–aisiais, kai smurtas šeimoje nebetoleruojamas.

Liz Nugent (1967) telezijos ir radijo novelių scenaristė, „Išnarplioti Oliverį“ – pirmoji jos knyga, pasirodžiusi 2014 metais, atsidūrusi, kaip vėliau ir kitos dvi knygos: „Lying In Wait“ (2017), „Skin Deep“(2018) bestselerių sąraše ir pelniusios įvairius airių literatūros apdovanojimus.“

Skaityti toliau →

E. Donoghue. Stebuklas

Paskelbta | Autorius:

Fanatizmo ir sveiko proto kova

Donoghue, Emma. Stebuklas: romanas/ E. Donoghue; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 227 p.

E. Donoghue (1969) žinoma airių kanadiečių pjesių, scenarijų, novelių, romanų autorė, literatūros istorikė, 2010 m. “Kambarys“ nominuotas Bookerio premijai. “Stebuklas“ (2016) pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių. 

Skaityti toliau →

A. Caso. Prieš vėją

Paskelbta | Autorius:

Caso, Angeles. Prieš vėją: romanas/ A. Caso; iš ispanų k. vertė Eglė Vaivadaitė–Kaidi. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. – 213 p.

Trys mėnesiai, kai neskaičiau jokios knygos, veik nesustodama kažkur ėjau, važiavau, skridau, atsibudus visada sutrikusi sukdavau galvą kur aš: kokiame mieste, ką veikiu ten ir kur būsiu kitą rytą, kitą dieną, kitą savaitę, tiesą sakant, kai bėgi nuo savęs, nuo aplinkybių, nuo ko niekur nepabėgsi, nes viskas, kas slegia ir skaudina kaip išpūstas balionas sugrūstas viduje ir neleidžia katapultuotis sėkmingai vienoje vietoje ir lyg niekur nieko įsilieti į savaime tekantį laiką, argi svarbu kur ir ko? Akmenėje ar Stambule? Ne. Nebent, kad Akmenėje laukia didesni išbandymai negu bet kuriame megapolyje: vargu, ar rasi, kur permiegoti ir pavalgyti. Bilietas ten, kur tą akimirką šauna į galvą, ką rodo tablo ir leidžia piniginė. Ir gyveni, rodos, tik tuomet, kai vos pavelki kojas, kai skauda nugarą – nuo kuprinės, besikaitaliojančių šilumos šalčio, saulės lietaus, nepatogių ar per daug patogių viešbučių lovų, nemigos, velnias žino, nuo ko – o galva svaigsta nuo vis naujų vaizdų, spalvų, ne, nesugeriamų ir neįkvepiamų, tiesiog lyg būnant visada šalia, netgi šalia savęs – tos, žiūrinčios, einančios ir bandančios kažin ką sustverti ir suturėti. Arba išleisti iš savęs. Lyg be perstojo žiūrėtum TV.

Ir staiga pajunti, kad kažkas keičiasi. Jau pasikeitė. Laikas meta savo kortas: skaitau traukinyje ankstesnę D. Kalinauskaitės knygelę ir jaučiuosi laiminga: kad žmogus taip geba matyti, geba, regis, prasmukti į slaptingiausias būties kertes, iššniukštinėti jas, viską perleisti per save, apvilkti kalbos drabužiu – ir puošniu, ir paprastu – ir įlieti tuos žodžius ir likimus kaip tikrus į pasaulį, mane ir laiką. Nes skaitau tuos apsakymus tikrai ne pirmą kartą, o džiaugiuosi ir mėgaujuosi lyg būtų dar stipresni ir įtaigesni, kaip konjakas – vis didesnę vertę įrašant laikui.

Skaityti toliau →

P. Kalanithi. Įkvėpti tylą

Paskelbta | Autorius:

Kalanithi, Paulas. Įkvėpti tylą: memuarai/ P. Kalanithi; iš anglų k. vertė Eglė Podčašinskienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2016. – 136 p.

„Įkvėpti tylą“ – skaudus ir sukrečiantis liudijimas apie sudėtingą jauno žmogaus lemtį. Paul Kalanithi, indų kilmės 36–erių vyresnysis neurochirurgijos rezidentas,  įkopęs į pačią galimybių viršūnę, kai po kojomis atsivėrė plytinčios „pažadėtosios žemės vaizdas“ parašo memuarus apie… Apie neurochirurgo darbo specifiką, gyvenimo prasmės ir savo esaties ieškojimą, gydytojo etiką ir sudėtingą bendravimą su sunkiai sergančių ir mirštančių artimaisiais, reikalingą chirurgui fizinę ir psichinę ištvermę, aišku, meilę ir santykius su žmona, o vėliau ir dukrele.

Skaityti toliau →

H. Kent. Gerieji žmonės

Paskelbta | Autorius:

Kent, Hannah. Gerieji žmonės: romanas/ H. Kent; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė, Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 294 p. –

Prietarai ir jų galia žmogaus sprendimams. Gal net likimui. Pagrindinė mintis, apėmusi skaitant „Geruosius žmones“ ir gerokai po to. Įrašius į google žiniuoniai, ekstrasensai, netradiciniai gydymo metodai, net lietuviškai išmetama daugybė įdomybių. Šiais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje, kai vos ne robotai tiria žmones, D3 spausdintuvai kuria naujus organus, informacija sklinda neribotu greičiu ir prieinama net atkampiuose kaimuose, vis dėlto egzistuoja ir netgi klesti burtininkai, raganos, energetikai ir, ko gero, dar daug įvairių. Skirtumas tik tas, kad senovėje profesionali medicina buvo prabanga paprastam žmogui, nuošaliose vietovėse daktaras neprieinamas, o dabar atvirkščiai: reikia turėti nemažai pinigučių, kad išbandytum ir netradicines gydymo ir stebuklų galias. Bet visiems laikams bendras vienas dalykas: žmonės griebiasi kraštutinių priemonių, kai ištinka neviltis, kai reikia susitaikyti su skaudžia padėtimi, nepagydoma artimo liga ar dingimu, tada visos priemonės išbandomos ir visos, atrodo, pateisinamos. Kur tik nenuveža ir kiek nesumoka, jei nelaimė atsitinka vaikui ar jaunam žmogui, o medicina padeda tašką.

Skaityti toliau →

K. O. Knausgard. Mano kova. Mirtis šeimoje

Paskelbta | Autorius:

Knausgård, Karl Ove. Mano kova. Mirtis šeimoje: romanas/ K. O. Knausgard; iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 410 p.

Aprašinėti pasaulinį bestselerį ne tik ne pyragai, bet tarsi bandymas peršokti ir per save, ir per savo individualų potyrį skaitant. Nes iš tikrųjų jau ir nebežinai, ką įtakojo visuotinė opinija, o ką nuoširdžiai pajutai ir manai apie kūrinį. Vos paėmus knygą faktiškai žinai apie ką ji ir tikiesi šokiravimo nežmonišku atvirumu, ko dar? – na, aišku, kad tai nebus pigu, bet, kai jau įkalta į galvą, kad dėl atvirumo rašytojas sugriovė santykius su artimiausiais žmonėmis, tarsi atkirto save nuo giminės, tai klausimas, koks gi tas atvirumas turi būti, kad įgytų destruktyvią jėgą, ne tik egzistuoja, o ir provokuoja nepagrįstus lūkesčius. Išgirtoje knygoje iš karto pradedi knisinėtis, ar taip jau čia viskas puiku, ar nerasi kuo piktintis ir ką atmesti kaip banalybę ar balastą, taigi net ir skaitymas, o ne pasisakymas apie perskaitytą, nuo pat pradžios gan nenuoširdus.

Skaityti toliau →

A. Patchett. Vieningieji

Paskelbta | Autorius:

Patchett, Ann. Vieningieji: romanas/ A. Patchett; iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 360 p.

Knyga buvo apie neišmatuojamą, nepakeliamą gyvenimo naštą: darbai, namai, draugystės, santuokos, vaikai – tarytum visa tai, ko jie troško ir siekė, dėl ko triūsė būtų aklinai užmūriję bet kokį plyšelį į laimę. p. 205

 

Skaityti toliau →

D. Jefferies. Arbatos plantatoriaus žmona

Paskelbta | Autorius:

Jefferies, Dinah. Arbatos plantatoriaus žmona: romanas/ D. Jefferies; iš anglų kalbos vertė Inga Stančikaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2016. – 455 p.

Ir pavadinimas, ir viršelis dvelkia rytietiška egzotika: Ceilonas, arbatos plantacijos, dvidešimto a. pirmoji pusė, regis, visko pakankamai, kad susiviliotum. Ir iš tikrųjų knygoje rutuliojama ne tik meilės tema (tiek, kiek būdinga įprastiniam meilės romanų žanrui), motinystės, prietarų, rasizmo, socialinės, šeimos, moters vietos konservatyvioje visuomenėje – daug visko, kad knyga būtų plati ir įdomi.

Skaityti toliau →

L. Groff. Moiros ir Furijos

Paskelbta | Autorius:

 

Groff, Lauren. Moiros ir Furijos : romanas/ Lauren Groff ; iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė–Nichols. – Vilnius: Baltos lankos, 2016. – 447 p.

Lauren Groff (1978) laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. Jos trečiasis romanas Moiros ir Furijos (2015) tik pasirodęs tapo tarptautiniu bestseleriu, nominuotas įvairiems literatūros apdovanojimams, išversta daugiau nei į 30 kalbų.

Antika ir amerikoniškumu pulsuojanti knyga: įstabūs kūnai, pasijomis pagrįsti santykiai (meilė ir pyktis), skurdas, pinigai, žinomumo siekis ir… kūryba, tarsi nieko kasdieniško ir paprasto nėra: buitis, draugystė, praeitis matuojama ribiniais matais – arba/ arba. Ir vienatvė, ir meilė, o tuo pačiu sėkmės ir negandos užaštrintos iki maksimumo. Gal dėl to ilgą laiką sunku patikėti tuo, ką skaitai. Atrodo kaip dabarčiai, šiuolaikiniam laikui adaptuota antikos „tragedija, komedija. Viskas priklauso nuo perspektyvos“. p. 229

Skaityti toliau →

R. Flanagan. Siauras kelias į tolimąją šiaurę

Paskelbta | Autorius:

Flanagan, Richard. Siauras kelias į tolimąją šiaurę: romanas/ R. Flanagan; iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2017. – 414 p.

Žvelgdami į didingas piramides, į dangų panyrančius šventyklų bokštus gėrimės ir matome grožį ir stebuklą, visai nesvarbu, kad tai sukurta daugybės gyvybių kaina. Galėjo taip atsitikti ir su Mirties geležinkeliu (415 km) – atmintyje ir laike likti per džiungles besitęsianti istorinė Linija, jungianti Siamą (dab. Tailandas)–Birmą (dab. Mianmaras), kuri buvo Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos atkaklumo ir žūtbūtinio karingumo svarbus elementas, o jį tiesusiųjų belaisvių mirtiname džiunglių karštyje, badaujant, siaučiant ligoms, be jokios technikos, netgi elementarių įrankių – sadistinių kankinimų ir nežmoniškų mirčių vieta, pragaras, kuriame žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanagan. Jam pavyko likti gyvam ir savo atsiminimais pasidalinti su sūnumi, o šiam – panaudojus jo patirtį, archyvinę medžiagą, savo kaip rašytojo gebėjimus ir fantaziją, empatiją ir literatūrines istorines–kultūrines žinias perduoti rafinuoto (ypač rafinuoto ir literatūriško, poetinio) kūrinio forma visam pasauliui.

Skaityti toliau →

R. Gary. Moters šviesa

Paskelbta | Autorius:

Gary, Romain. Moters šviesa/ R. Gary; iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2009. – 116 p.

Mylėti – vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistaisi. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau lieka tau. p. 83

Tai galima apibūdinti itin tamsiu ir liūdnu kūriniu, bet… pavadinime žodis ššviesa, ir ne bet kokia – moters. Prisiminimai ššviečia ištikusios situacijos niūroje, beviltiškume. Ar tai guodžia, gal netgi optimistina veikėjus, o ir skaitytoją? Skaityti toliau →