O. Tokarczuk. Jokūbo knygos

Paskelbta | Autorius:

Tokarczuk, Olga. Jokūbo knygos: romanas/ O. Tokarczuk; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022. – 785 p.


Prikelti išnykusį pasaulį


Taip, beveik devynių šimtų puslapių monumetalus epinis pasakojimas apie aštuonioliktame a. žydų bendruomenėje susiformavusią neofitų sektą, vadinamuosius frankistus – lėtai, perteikiant laikmečio vaizdus, kvapus, ekonomines ir politines peripetijas, lyg plukdytų rašytoja siūbuojančia valtimi per ramius, vos vos sruvenančius vandenis, leidžiančius skaitytojui ne tik žvelgti į gelmę, bet ir prieš akis plytintį horizontą, iš šonų lydinčias besikeičiančias pakrantes, o už nugaros jaučiant nutekantį laiką. Ramius vandenis – kaip ramų ir užtikrintą žodžių tekėjimą, įsupantį savon stichijon, pamirštant iš kur ir kas, nes tu jau kelionėje, tu jau aštuoniolikto a. žydų, ir ne tik, draugijoje, jų nepaliaujamas raštų aiškinimasis, disputai, kelionės iš vienos vietos į kitą, ir svarbiausia – mesijo laukimas – tampa kasdienybe – ne, per dieną ar dvi tookios knygos neperskaitysi. Bet ramus tik rašytojos pasakojimo tonas, visa kita kaip verdančiam katile: tiesiog kunkuliuoja. Nes: laužomos tradicijos, tikėjimai, maišosi savų ir svetimų vyrų ir moterų skysčiai, verdamas auksas, švaistomi pinigai, garbinamas Dievas, išduodamas Dievas, pataikaujama Dievui, dar labiau valdžiai, mirtis ir nemirtingumas – lyg asmeninis nuopelnas, o dar visas senų ir naujų religijų galias kvestionuojantis maras, nuolankumas ir puikybė, beprotybė su išminčiaus kauke.

Skaityti toliau →

O. Tokarczuk. Varyk savo Arklą per mirusiųjų Kaulus

Paskelbta | Autorius:

Tokarczuk, Olga. Varyk savo Arklą per mirusiųjų Kaulus: romanas/ O. Tokarczuk; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 260 p.

Moralinių įsitikinimų ir įstatymų dilema

2009 metais išleista O. Tokarczuk knyga ne tai kad neprarado aktualumo, bet, regis, ji ypač taikli šių dienų situacijai: gamtos ir žmogaus priešprieša, kai neapsikentusi gamta besaikio eksploatavimo ir naikinimo pradeda keršyti, na, gal atsilyginti tuo pačiu, žmonijai.

Skaityti toliau →

O. Tokarczuk. Bėgūnai

Paskelbta | Autorius:

Tokarczuk, Olga. Bėgūnai: romanas/ O. Tokarczuk; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 392 p.

Išsivaduoti nuo primesto identiteto arba (ne)pažymėti adresu

Postmodernistinis kūrinys apie keliones. Ne ne, ne kelionių vadovas ar įspūdžiai pabuvojus vienoje ar kitoje vietoje, ne, greičiau kelionių psichologija, o dar tiksliau – lyg ir dienoraščiai, lyg reikšmingi, o ir visai lengvi brūkštelėjimai užrašant sutiktą kitą keleivį sėdint viešbučio vestibiulyje, lėktuve ar traukinyje, dar daugiau – mintimis nukeliaujant kelis šimtmečius laiku, įterpiant lyg ir tikrus, lyg fikcinius pasakojimus (novelės–esė) apie įvairių laikų įvairių žmonių patirtis – paprastas ir įspūdingas tuo pačiu, paženklintas unikaliomis rašytojos įžvalgomis, sąmoju ir jų vieta iš pirmo žvilgsnio pabiroje „Bėgūnų“ kompozicijoje. Skaitant knygą ne kartą kyla klausimas, ar yra koks nors reiškinys, kurį negalima būtų įtalpinti į kelionės sąvoką?

Manau, šiais laikais neįmanoma aprašyti tikrovės paklūstant XIX a. realizmo reikalavimams; juk mes sapnuojame, pasiduodame iracionalioms nuojautoms, vadovaujamės fantazija, ieškome paslėptos prasmės tame, kas mums nutinka. O. Tokarczuk

Skaityti toliau →

W. Mysliwski. Akiratis

Paskelbta | Autorius:

Mysliwski, Wieslaw. Akiratis: romanas/ W. Mysliwski; iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. – 583 p.

Mysliwski (1932) pirmasis lenkų rašytojas du kartus gavęs prestižinę Nikės premiją: 1997 metais už romaną „Akiratis“, antrą – 2007 už „Traktatą apie kavos pupelių gliaudymą“. Po jo pora kartų šia premija įvertinta buvo Olga Tokarczuk.

„Akiratis“ –knyga simfonija, varijuojama, regis, gerai žinomomis natomis, grojama irgi žinomais instrumentais, o skamba originaliai ir hipnotizuojančiai. Žodžių audinio ir savito matymo sintezės jėga: „tą, ką matai, niekas kitas nemato. Net ir matydamas daug daugiau.“ p. 266 Iki nuobodžio žinomos temos: karo, pokario, skurdo, Dieve, apsaugok, dažnas sušuktų – kaimo – bet kaip skamba… Kaip skamba! Kažkur perskaičiau, kad labai ištęsta ir monotoniška knyga – na, man galėtų būti ir kelių tūkstančių puslapių, gal net šitą vieną knygą galėčiau skaityti ir skaityti, kaip eiti taigi keliu kaip ir visi – įprastu, kietu, niekuo ypatingu, bet pakelės – vis naujos, horizontai nauji. Ką kas pamatys. Ir pasiims.

Skaityti toliau →