J. Steinbeck. Rūstybės kekės

Paskelbta | Autorius:

Steinbeck, John. Rūstybės kekės: romanas/ J. Steinbeck; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. – Vilnius: Jotema, 2021. – 576 p.


Klasika šiandienos akimis


J. Steinbeck kaip koks Amerikos Gorkis: darbo klasės metraštininkas. Vis blyksteli raudonos žiežirbos. Nors žodis raudonas kaip kaltinimas metamas klajojantiems, niekur darbo nerandantiems migrantams, bet pastarieji naiviai nežino ką reiškia tas raudonumas. Iš tikrųjų keista, kad už Atlanto siautėjanti bolševikinė audra nepasiekė vargstančių, iš bado mirštančių amerikiečių. Bet… pasiekęs kai kuriuos Europos intelektualus, o ir ne vieną Amerikos veikėją. „Rūstybės kekėse“ vis žadama pasakotojo ideologizuotu balsu: rūstybė auga, rūstybės kekės noksta, bet iš tikrųjų kažkokio organizuoto pasipriešinimo nepasimato.

Skaityti toliau →

S. Faulks. Paukščių čiulbėjimas

Paskelbta | Autorius:

Faulks, Sebastian. Paukščių čiulbėjimas: romanas/ S. Faulks; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė – Vilnius: Jotema, 2020.  – 544 p.

Tarp banalybių ir patetikos

Britų autorius ir žurnalistas S. Faulks (1953) po studijų dirbęs mokytoju privačioje mokykloje, vėliau žurnalistu leidiniuose „Daily“ ir „Sunday Telegraph“, vėliau tapęs „The Independent“ redaktoriumi, pirmąjį romaną parašė 1984-tais metais. 

Skaityti toliau →

J. Steinbeck. Apie peles ir žmones

Paskelbta | Autorius:

Steinbeck, John. Apie peles ir žmones: apysaka/ J. Steinbeck; iš anglų k. vertė Virgilijus Čepliejus. – Vilnius: Jotema, 2019. – 128 p.

Negailestinga realybės fiksacija

John Steinbeck (1902 – 1968) garsus, daugelio visame pasaulyje žinomų knygų („Rūstybės kekės“, 1939, „Mūsų nerimo žiema“, 1961) autorius, 1962 metais apdovanotas Nobelio premija už literatūrą. Skaityti toliau →

M. Bulgakovas. Jaunojo gydytojo užrašai

Paskelbta | Autorius:

Bulgakov, Michail. Jaunojo gydytojo užrašai: ankstyvoji autobiografinė proza/ M. Bulgakov; iš rusų k. vertė Jonas Vabuolas. – Vilnius: Jotema, 2019. – p. 303

Išbandymai gyvenimu

Ankstyvoji M. Bulgakovo kūryba. Knyga susideda iš trijų dalių: autobiografinėmis jauno gydytojo patirtimis paremtas 7 apsakymų ciklas ir kitokio pobūdžio, bet irgi medicinines temas liečiantys dar du kūriniai: „Aš nužudžiau“ ir „Morfijus“; literatūriniai fragmentai „Užrašai ant rankogalių“, atsisakius gydytojo praktikos ir pradėjus spausdintis periodinėje spaudoje: Kaukaze, vėliau Maskvoje; apysaka „Šėtoniada“ ,atrodanti kaip „Meistro ir Margaritos“ treniruotė.       Skaityti toliau →

A. Pasternak. Lara

Paskelbta | Autorius:

Pasternak, Anna. Lara: nepapasakota meilės istorija, įkvėpusi „Daktarą Živagą“/ A. Pasternak; iš anglų k. vertė Dalia Paslauskienė. – Kaunas: Jotema, 2018. – 303 p.

Anna Pasternak yra rašytoja ir garsiosios Pasternak šeimos atstovė. Ji – dailininko postimpresionisto Leonido Pasternako proanūkė, o Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas yra jos senelės brolis. Autorė  parašiusi tris knygas.

„Lara“ – knyga, kurios labiausiai geidžiau per šių metų knygų mugę. Pirmiausia ją ir griebiau. O pragulėjo lentynoje nežinia kiek ir, tik įsimetusi el. versiją skaityklėn, pagaliau perskaičiau. Kažkaip buvo nuslūgęs entuziazmas: įsivaizdavau, kad bus sentimentali meilės istorija. Ir oi! kaip džiaugiuosi, kad spėlionės nepasiteisino: Olgos Ivinskajos ( „Daktaro Živagos“ Laros prototipas) ir Boriso Pasternako gyvenimo istorijos. Meilės, kaip įvardinta pačios autorės, net nesiverčia liežuvis sakyti: per siaura. Daug poezijos, daug citatų iš „Daktaro Živagos“, lyginant Laros ir Olgos charakterius ir išgyvenimus, atsiminimų, laiškų ištrauk; apie Pasternako tėvus, brolius, seseris, jo vaikystę ir meninę namų aplinką (motina talentinga pianistė, karjeros atsisakiusi dėl šeimos; tėvas Leonidas Pasternakas žymus rusų dailininkas, iliustravęs „Prisikėlimą“, tapęs ir L. Tolstojų, procesą stebint tada dar vaikui – Borisui); o ir plati politinės ir kultūrinės Sovietų Sąjungos pateiktis Stalino – Chruščiovo laikais. Autorė stengiasi likti objektyvi vaizduojant tiek vieną, tiek kitą, nenuklysti į fikcines jausmų interpretacijas, parodyti ne tik psichologiškai sudėtingas santykių peripetijas (B. P. vedęs du kartus ir skyrybas su antrąja žmona vertino kaip neįmanomas), bet ir politinio režimo pasekmes Olgai: Stalinas tarsi davė laisvę Pasternakui (jis vertino jį už gruzinų poezijos vertimą į rusų kalbą… turbūt), o ir buvo žinomas pasaulyje, bet už nepaklusnumą baudė jo mylimą moterį. Žiaurus ir rafinuotas būdas tyčiotis ir palaužti, pasirodo, į Ggulagą tremiama ir už meilę.

Skaityti toliau →

I. McEwan. Smaguris

Paskelbta | Autorius:

McEwan, Ian (1948–). Smaguris: romanas/ I. McEwan; iš anglų k. vertė Paulė Budraitė. – Kaunas: Jotema, 2017. – 383 p.

Linksmo ir intensyvaus siužeto detektyvas, meilės romanas ir romanas apie romanus, apie tai, kaip jie kuriami ir skaitomi, apie rašytojo atspindį jo kūriniuose, trumpai tariant – literatūrinė virtuvė. Viskas persipynę, regis, ir logikai neprieštarauja. O jeigu visai lakoniškai – romanas apie šnipus šaltojo karo laikais, būtent 1972 metais Anglijoje. Na, ne Džeimsas Bondas, bet panašiai: veikėjai kinometografiški ir išskirtiniai, o veiksmas greitas, intriguojantis, pagrįstas erdvėlaikio smulkmenomis – įtikimas, o kartu – nenuspėjamas.

Skaityti toliau →

I. McEwan. Vaiko gerovė

Paskelbta | Autorius:

McEwan, Ian. Vaiko gerovė: romanas/ I. McEwan; iš anglų k. vertė Rasa Racevičiūtė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 153 p.

Nežinau šio, vieno iš žymiausių anglų rašytojų. Tiesiog kažkada perskaičiau, irgi vasarą, man pasirodžiusią itin neįdomią, nuobodžią, gan padriką vieną iš jo knygų. Kokią? „Amsterdamą“? Nepamenu. Aha, dar „Atpirkimas“ skaityta, tą ir po daugelio metų prisimenu, bet kažkaip netapatinau su šiuo rašytoju.

O pavadinimas „Vaiko gerovė“ tikrai neskamba patraukliai, kiek užkliuvo bibliotekos lentynoje (tikrai ne vieną kartą), buvo nedvejojant, net nežvilgelėjus antotacijon, nustumta šalin– kažkoks teorinis marazmas.

Bet… el. variantas, nieko kito geresnio neradus, be to, neaukšta kaina, kodėl gi ne?

Na, gal vis dėlto aš neskaičius šio autoriaus? Juolab kad ryški intriga, gan greitas siužetas, daugiasluoksniškumas – apie jokį nuobodį ar prėskumą net pagalvoti neleidžia. Pradedi ir praryji knygą vienu ypu. Teisininkų pasaulis atrodo autoriui žinomas kaip savas, gal tik sunku patikėti protagonistės žymios teisėjos Fionos itin dideliu emocingumu, kažkaip apie teisėsaugos darbuotojus įprasta galvoti kaip apie atbukusius ir gan racionalius pragmatikus.

Skaityti toliau →

V. Hislop. Saulėtekis

Paskelbta | Autorius:

Hislop, Victoria. Saulėtekis: romanas/ V. Hislop; iš anglų k. vertė Sigrida Rupšytė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 305 p.
V. Hislop (1959) – anglų rašytoja, išgarsėjusi 2005 m. apie raupsuotųjų gyvenimą atskirtyje romanu „Sala“, lietuviškai išleista ir „Gija“, „Saulėtekis“.
Iš pradžių „Saulėtekyje“ siužetas vystomas grynai pramoginės literatūros principu: nuostabus salos miestas Famagusta – „Famagusta, beje, buvo ne tik turistų traukos centras, bet ir giliausias bei svarbiausias Kipro uostas. Iš čia atplukdytos citrusinių vaisių dėžės žmonėms, gyvenantiems atokiausiuose kampeliuose, leido pajusti šios salos skonį. p. 6 – kaip visos gerovės ir klestėjimo simbolis – įspūdingas viešbutis „Saulėtekis“, iš kiekvienos eilutės sklindanti prabanga ir skambantys pinigai. Klestintis gyvenimas rojuje, kur patenkinti ir esantys viršūnėje, ir žemesnėse pakopose: turistai plūste plūsta, visiems užtenka darbo ir pinigų. Serialų ir meilės romanų herojus primenantys protagonistai: gražuolė, įstabiais papuošalais spindinti, drabužius derinanti prie deimantų ir safyrų, išdidžioji Afroditė; verslumo ypatingais gabumais ir aktyvumu pasižymintis vyras Savas Protokopas. Puotos, blizgesys, natūralus ir apsimestinis juokas, laimė ir klestėjimas. Kaip gi intriga be trečiojo? Markas. Tik valdytojas, genialus vadybininkas ir pinigų kalėjas, Savo dešinioji ranka, pagaliau ir Afroditės meilužis.

Skaityti toliau →

L. Ulickaja. Danielis Štainas, vertėjas

Paskelbta | Autorius:

146287320nnn4_danielis-stainas-vertejasUlickaja, Liudmila Jevgenjevna. Danielis Štainas, vertėjas: romanas/ L. Ulickaja; iš rusų k. vertė Donaldas Kajokas. – Kaunas: Jotema, 2011. – 448 p.

Skaitydama „Danielį Štainą“ suvokiau, kad tiesiog nelaiku paėmiau šią knygą į rankas: „Imagas“, „Italų pamokos“, „Meisteris ir Margarita“ – persisotinau rusiškąja literatūra, jos vaizduojamomis kančiomis ir neišsprendžiamomis problemomis. Regis, tematika, laikas ir erdvės kiekvienoje kitos, bet visoms būdingas tas nenusakomas žmogaus, istorijos, gyvenimo komplikuotumas, klampumas, nelaimingumas. Jeigu reikėtų apibrėžti vienu žodžiu kas tokias skirtingas knygas jungia, net nedvejodama pasakyčiau – kančia. Kaip gi geras rusų romanas be kentėjimo? Kančių keliai. Jų istorija, psichologija ir filosofija.

Skaityti toliau →

L. Ulickaja. Imagas

Paskelbta | Autorius:

?????????????????????????????????????????????????????????

Ulickaja, Liudmila Jevgenjevna. Imagas: romanas/ Liudmila Ulickaja; iš rusų k. vertė Jonas Vabuolas. — Kaunas: Jotema, 2016. — 544 p.

Galingas rusiškas romanas, įdomus ir pažintine, ir literatūrine prasme, su daugybe inkliuzų apie rašytojus, jų kūrybą, gyvenimo detales, muziką, kompozitorius, kuriame aiškus realistinis pasakojimas, iš pirmo žvilgsnio, atrodantis itin paprastas ir konkretus (L. Ulickaja aiškindamasi dėl romano (ne)meniškumo, pasitelkia B. Pasternaką ir jo raginimą rašyti kiek įmanoma paprasčiau), nors vartant, pakartotinai skaitinėjant, pajunti ne tik kalbėjimo tikslingumą, paprastumą, bet ir filosofinę potekstę, veik kiekvieno sakinio intelektinį ir emocinį svorį (vargu, ar daug rastume kalbėjimo dėl kalbėjimo, šiaip gal ir gerai skambančių, bet beprasmių sakinių, vargu) o ir ironija, paradokso galia juste juntama kiekvienoje istorijoje. L. Ulickaja pasakoja taip, lyg visa tai būtų jos kasdienybė, o veikėjai geri pažįstami ir artimieji, negailestingai praverdama duris ne tik į jų buitį, bet ir galvas bei sielas, parodydama, kad bet kokioje santvarkoje, kad ir kokia valdžia būtų, režimas, suvaržymai — žmonės gyveno.

Skaityti toliau →

B. Pasternak. Daktaras Živaga

Paskelbta | Autorius:

?????????????????????????????????????????????????????????

Boris Pasternak. Daktaras Živaga: romanas, iš rusų k. vertė A. Mikuta. – Jotema, 2014. — 608 p.

Beviltiškumas ir liūdesys. Romano ir Rusijos. Istorijos ir žmogaus.
Koks paradoksas: vos peskaičius Živagą, niekaip neatsigaunant nuo pabaigos, į rankas papuolė S. Fitzgerald “Sugautas šešėlis“ — pasakėlės, su laimingomis meilės pabaigomis. Ir apsakymas “Meilė naktyje“ apie ruso likimą.

Skaityti toliau →