Zabuzhko, Oksana. Užmirštų „sekretų“ muziejus/ O. Zabuzhko: romanas; iš ukrainiečių k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2023. – 716 p.
Išlaisvinti istoriją ir šalį
Viena žymiausių Ukrainos rašytojų Oksana Zabuzhko (1960) – dvidešimties įvairių žanrų (poezijos, prozos, esė, kritikos) knygų autorė, išversta daugiau negu į dvidešimt kalbų, prestižinių apdovanojimų laureatė, daug kūrinių ekranizuota, pastatyti spektakliai, sukurta muzika.
Tartt, Donna. Slapta istorija: romanas/D. Tartt; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 592 p.
Intelekto ir ekstremalių pojūčių sumaištis
1992 m. išleistas pirmasis amerikietės D. Tartt (1963) romanas „Slapta istorija“, per savaitę JAV tapęs bestseleriu, įkvėptas F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“. Tik viskas vyksta lyg atvirkščiai. Detektyvas atvirkščiai, nužudymai ne iš skurdo, bet greičiau iš nuobodžio ir tuštybės.
Služitel, Grigorij. Savelijaus dienos: romanas/ G. Služitel; iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 263 p.
Katino filosofo kelionės
Ar daug yra knygų su personifikuotais gyvūnais protagonistų vaidmenyse? Kitas klausimas norom nenorom kylantis, ar autoriui lengviau išsakyti norimas mintis per simbolius, alegorijas?
Doerr, Anthony. Malonės sniegas: romanas/ A. Doerr; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 477 p.
Kas juda į priekį – laikas kiaurai žmones ar žmonės laiku, nelyginant debesys dangumi? p. 78
Grožio ir šviesos knyga. Itin poetiška, tikras iššūkis vertėjams. Skaitytojas panardinamas į magišką atmosferą su regimaisiais, girdimaisiais („jis girdėjo, kaip dugnu šliuožia ledas, brūžindamas akmenis, – garsas tarsi būtų traiškomos į rankšluostį susuktos taurės“ p. 325), uodžiamaisiais pojūčiais, daug peizažų – nenuobodžių ir foninių, ne, greičiau personifikuotų, atliepiančių veikėjų būsenas, padedančių jiems išlikti ar net išvalančių sielas ir nerimą. Kova tarp nevilties ir meilės – realistinė kiekvienam gyvenančiam būdinga paradigma. Tarp likimo ir sąmoningo veiksmo. Pykčio ir atleidimo. Susitaikymo ir vilties. Amžinybės ir efemerijios. Apie išankstinį apsisprendimą, šeimos prigimtį, atleidimą ir žmonių bei gamtos pasaulio sankirtas.
Fowles, John. Danielius Martinas: romanas/ J. Fowles; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 765 p.
„Aprėpti viską, antraip – tuštuma“
Stebinantis ir karantino metu guodžiantis romanas savo dydžiu, analitiniu, filosofiniu pasakojimu, nors po pusės užstringa itin išplėtotoje Egipto kelionėje – tiksliau sakant, praeityje sutiktos moters Džeinės, praeityje egzistavusio Kičenerio šifravime, pusamžių manieringų anglų negebėjime–nenorėjime atvirai bendrauti, tuo pačiu gyvenimo kaip ir laiko negrįžtamumo ir vienaip ar kitaip nutiktų, skaudaus praradimo lėtoje ir monotoniškoje srovėje. Atrodo ir autorius, ir protagonistas, rašytojas scenaristas, įklimpsta vaidmenyse, gyvenimo ir literatūros dimensijose, tikrų ir įsivaizduojamų ar buvusių jausmų raizgalynėje.
Jachina, Guzel. Zuleicha atmerkia akis: romanas/ G. Jachina; iš rusų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 448 p.
Guzel Jachina – totorių kilmės rusų rašytoja, gimusi ir gyvenusi Kazanėje, o pastaruoju metu Maskvoje ir Kazanėje, kaip pati sako, jai svarbi ir didžioji, ir mažoji tėvynės, o emigracijoje, sako G. Jachina, mąstantis žmogus negali jaustis pilnavertiškai ir laimingai, emigracijoje patenkinti tik primityvai.
Mano knygos įkvėpimo šaltiniu tapo mano senelės, kaimo mokytojos, likimas. Drauge su tėvais ją išbuožino ir 1930 m. išvežė į negyvenamą Angaros pakrantę. Ten jie įkūrė gyvenvietę – iš pradžių gyveno žeminėse, paskui pasistatė namus. Toje gyvenvietėje mano senelė pragyveno 17 metų. 1946 m. ji sugrįžo. Šios datos kartojasi ir knygoje, nes išbuožinimo pikas buvo 1930–ųjų žiemą, o po karo žmones ėmė paleidinėti namo. Mėgstu paprastas istorijas
Doerr, Anthony. Neregimoji šviesa: romanas/ Anthony Doerr; iš anglų k. vertė Zita Marienė. — Vilnius: Alma littera, 2015. — 544 p.
Net visiška tamsa nėra visai tamsa
Visokios šviesos romane daug — regimosios ir ne, jos ieškant ir ją įžvelgiant net tamsoje, jai švysčiojant ir triumfuojant kaip galimybėms, taigi ir mėlyna 33 karatų “Liepsnų Jūros“ šviesa, sauganti tą, kas ją turi, bet pražudanti artimuosius, lyg legenda, lyg pasaka, bet slepiama, saugoma, ieškoma mirštančio vokiečio karininko fon Rumpelio kaip išsigelbėjimo; Vernerio sesers Jutos šviesa, nežinia kaip ir iš kur joje atsiradusi, šviečianti Verneriui pačiomis baisiausiomis akimirkomis ne tik kaip viltis, meilė, gyvenimas, bet ir kaip sąžinė; nematomoji radijo bangomis sklindanti; pavandenijusi; svetima; nuolat užklumpanti naktyje mėnesiena; perlinė; granatų degiklių šviesa, atsiminimų šviesa, švelni, atmiešta pelenais — ir visokios, kartais, rodos, perpildyta to žodžio, pritemptai kartojamo, gal net įkyrokai.
Kastija 