Ch. Benjamin. Nemirtingieji

Paskelbta | Autorius:

Benjamin, Chloe. Nemirtingieji: romanas/ Ch. Benjamin; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. – Vilnius: Balto, 2019. – 464 p.

Kaip gyventi su netikrumu?

Dar vienas perskaitytas itin amerikietiškas (šalia „Nikso“, „Vieningųjų“) romanas. Amerikietiškas, mintiju, atspindintis plačiai visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas: gėjų judėjimai, AIDS pradžia, rasizmo tema, Las Vegaso trauka, spindesys ir skurdas; Amerika ir jos piliečiai karuose; mokslo ir mokslininko etika šiuolaikiniame pasaulyje. Autorė pateikia daug informacijos (stebina, kiek turėjo padirbėti rinkdama medžiagą apie skirtingų profesijų specifiką, kad atrodytų įtikima ir realistiška) iš visiškai skirtingų sričių: baletas, erotiniai šokiai, magija, medicina, mokslo eksperimentai su primatais, beždžionėmis, siekiant sukurti ilgaamžiškumo vaistus.

Skaityti toliau →

D. Decoin. Anglė su dviračiu

Paskelbta | Autorius:

Decoin, Didier. Anglė su dviračiu: romanas/ D. Decoin; iš prancūzų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2019. – p. 214

Grįžimas į išeities tašką

Pradėjau galvoti, ką gi parašyti apie šią knygą, ir niekaip nesusivokiau, kodėl ją kažkada pirkau (el. variantą), juolab kodėl skaičiau. Atmintyje išliko, tiesą sakant, lyg ir nelabai kas, na, bendri siužeto grobai, o charakteriai? – kad jų gal nebuvo: kintančių, su konfliktais, psichologija. Vasara – ne susikaupimo laikas, gal dėl to ir papuolė toks lyg nuotykių, lyg meilės romanas. Bet pavadinimas daug žadantis: paslaptingas. Skaityti toliau →

J. Barnes. Vienintelė istorija

Paskelbta | Autorius:

Barnes, Julian. Vienintelė istorija: romanas/ J. Barnes; iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė, – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 234 p.

Meilės sunkis

Visi turi savo meilės istoriją. Visi. Tegu ji baigiasi tragedija ar išgaruoja, tegu jos tikrovėje net nebuvo, tik vaizduotėje, bet ji tokia pat tikra. p. 48

Skaitant J. Barnes bet kurį kūrinį, jo taiklus, iš pirmo žvilgsnio paprastas ir tiesus žodis, analitinis gebėjimas prasiskverbti į slaptus aprašomo reiškinio kampelius ir pasirinktą siaurą temą išpildyti, galima sakyti, kaupinai – priverčia susimąstyti. Ir mąstyti, ne, gal greičiau mąstinėti ir užvertus knygą, ir ją pamiršus, o po kurio laiko visai nei iš šio, nei iš to vėl atgijus atmintyje ir vėl pakibus klaustukais: ei, ką tas J. Barnes paisto – negi iš tikrųjų gyvenimas krečia tokius šposus, kaip kad jis rašo?

Vienintelė istorija. Pirmosios meilės įtaka visam tolesniam gyvenimui.

Jaunuolio ir veik penkiasdešimtmetės moters meilės istorija.

Meilės sunkis.

Alkoholizmo, savinaikos tema.

Atminties galimybės ir netgi pareigos.

Skaityti toliau →

E. Hautzig. Bekraštė stepė

Paskelbta | Autorius:

Atminties archyvai

Hautzig, Esther. Bekraštė stepė/ E. Hautzig: iš anglų k. vertė Eugenijus Ališanka. – Vilnius: Alma littera, 2019. – 239 p.

Dar vienas atsiminimais ir vaiko patirtimi paremtas pasakojimas. Jį iš karto lygini su „Tarp pilkų debesų“ istorija, nes būtent R. Šepetys sakinys „Jaudinantis ir jautrus pasakojimas apie tremtį, paremtas autorės patirtimi“ tuoj po pavadinimu – niekaip nepraleisi neperskaičius. Tai gali būti reklama, kai kam antireklama, jeigu ne itin žavisi R. Šepetys kūryba.

Skaityti toliau →

R. Mistry. Trapi pusiausvyra

Paskelbta | Autorius:

Mistry, Rohinton. Trapi pusiausvyra: romanas/ R. Mistry; iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 627 p.

Tarp vilties ir nevilties

Indija – būtent šalis, į kurią mane reikėtų prievarta ir turbūt surištą vežti. Bauginanti, o ne žavinti, kad ir kokia savita būtų, daugeliui madinga (bent jau anksčiau) – dvasinių paieškų, gal net išgijimų erdvė. Skurdas, kastos, chaosas, – nors ieškoma ramybės – nešvara, įstatymų nebuvimas ar galimybė nepaisyti, religijos – kaip priedangos ir įrankiai įvairiausioms anarchijoms: kas nors su kuo nors kovoja, kas nors ką nors skerdžia, visad baisiausios situacijos be jokių išeičių, kaip sakoma knygoje: „Šiandien sikhai. Pernai buvo musulmonai. Dar anksčiau – haridžanai“ p. 595

Ir turbūt esminis sakinys „Trapi pusiausvyra tarp vilties ir nevilties“, tinkantis ne tik pavadinimui, bet ir pagrindinei kūrinio minčiai nusakyti: koks bebūtų gyvenimas, jame egzistuoja įvairūs dalykai, kaip svyruojančios vienon kiton pusėn svarstyklės, balansuojančios skausmą ir džiugesį. Na, laimė, dažnai atrodo,  čia daugiau vaizduotės duotybė, o ne realybėje egzistuojantis, su materialiuoju pasauliu susijęs patyrimas. Atjauta, širdies talpos praplėstis, kai į ją nėra ką dėti, tik pačius žemiausioje pakopoje esančius, kai dalijamasi ne kuo kitu, tik skurdu ir baisiomis istorijomis ar vidų lyg migla apėmusia tuštuma, kur net vos apčiuopiama empatijos užuomina suskamba kaip svaiginanti, o kartu ir graudi muzika.

Skaityti toliau →

D. Rabinyan. Kaktusų gyvatvorė

Paskelbta | Autorius:

Rabinyan, Dorit. Kaktusų gyvatvorė: romanas/ D. Rabinyan; iš hebrajų k. vertė Kristina Gudelytė–Lasman. – Vilnius: Sofoklis, 2019. – 382 p.

Jausmai ir sienos

Pastaruoju metu į rankas vis papuola žydiškoji literatūra, o perskaičiusi „Poną Manį“, jaučiausi tokia perkaupota specifinės istorijos, geografijos, likimų, kad mintijau kurį laiką vengti šios rūšies knygų. Kad ir puikios kūrybos – tiesiog gali būti per daug. Na, bet va „Kaktusų gyvatvorė“ lyg niekur nieko įsprūdo į rankas ir tiesiog akimirksniu susiskaitė.

Rytietiškas Romeo ir Džuljetos istorijos variantas. Regis, kosmopolitiškuose jaunų žmonių gyvenimuose, ypač patekus į kunkuliuojantį visomis spalvomis Niujorką, jokių jausminių tabu negali būti. Iš skirtingų religinių bendruomenių, kariaujančių šalių atvykę įkvepia bendro, gal vienijančio niujorkietiško smogo, o nuo vaikystės į mąstysenas įsisiurbę skirtingos šeimų tradicijos ir paranojos tampa nerealiomis. Kad ir po rugsėjo 11–osios.

Skaityti toliau →

T. Renberg. Šarlotė Izabelė Hansen

Paskelbta | Autorius:

Esamo laiko atradimas

Renberg, Tore. Šarlotė Izabelė Hansen: romanas/ T. Renberg; iš norvegų k. vertė Lina Baltrukonienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2012. – 286 p.

Dviplanis kūrinys: akademinio literatūrinio elito gyvenimo problemos ir realios kasdienės šeimos kaip pilnavertės egzistencijos būtinybė ir suderinamumas su mokslo pasauliu. Jeigu pirmasis sluoksnis – akademizmo kritika ir hermetika – bent jau man, gan įdomus, tai antrasis visiškai popsinis ir skirtas plačiajai, serialus mėgstančiai auditorijai, tiesą sakant, supaprastintas ar tiesiog neįstengta rašytojo skverbtis niuansuotai iki esmės ir psichologiškai sukurti pagrįstą ir įtikinamą protagonisto charakterį. Apskritai hiperbolizacija (perspaudimas?) ir ironija būdinga nuo pradžios iki pabaigos, veikėjai daugiau ar mažiau vaikiški ir juokingi, nors transliuojantys šiuolaikines idėjas ir besisukantys šiuolaikinių problemų sūkuriuose, o ir apkarstyti tuomečio laikmečio aktualijomis: princesės Dianos žūtis…

Skaityti toliau →

G.Swift. Motinų sekmadienis

Paskelbta | Autorius:

Swift, Graham. Motinų sekmadienis: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 127 p.

Paslapties inkliuzas gyvenimo ir kūrybos sanplaikoje

Žodis, kuriuo norisi apibūdinti šį kūrinį – rafinuotas. Jau nuo pirmo puslapio pajauti kitokį kalbėjimą negu įprasta pasakojant vyro ir moters santykių istorijas. Sukuriama atmosfera, kurioje paprasti dalykai tampa fatališkais, magiškais, itin individualiais ir tuo pačiu bendražmogiškais.

G. Swiftas (1949) – garsus šiuolaikinis britų rašytojas, premijos „Man Booker“ laureatas. Jo kūriniai išversti daugiau negu į 30 kalbų, o kai kurie net įtraukti į mokyklų programas. Žymiausias turbūt „Vandenų žemė“ (1983) (och, būtent šitą knygą parsinešiau radusi krūvelėje prie konteinerio, tik niekaip neprieinu lig jos skaitymo, taigi, gerų knygų galima rasti ypač netikėtose vietose.) „Motinų sekmadienis“ (2016) paskutinis kol kas išleistas kūrinys, 2017 m. nominuotas W. Scotto vardo premijai ir apdovanotas literatūros prizu „Hawthornden“.

Skaityti toliau →

J. Hilton. Dingęs horizontas

Paskelbta | Autorius:

Hilton, James. Dingęs horizontas: romanas/ J. Hilton; iš anglų k. vertė R. Pilkauskaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2012. – 197 p.

Klasika. Utopija. Šangrila.

Aš iš tų, kuriems šis kūrinys nežinomas, filmas nematytas, bet regiono ar dar kažin ko pavadinimas Šangrila girdėtas. Taigi, kaip rašoma kažkurioje apžvalgoje, kiekvienam vienokiu ar kitokiu būdu su „Dingusiu horizontu“ tekę susidurti. O paskatino perskaityti A. Pattchet „Nuostaboje“ veikėjų refleksijos apie savo padėties sulyginimą su „Lost horizon“.

Skaityti toliau →

A. Patchett. Nuostaba

Paskelbta | Autorius:

Tarp mokslo ir fantazijų

Patchett, Ana. Nuostaba: romanas/ A. Patchett; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 318 p.

Pradėjusi skaityti šią knygą tikėjausi… ko galima tikėtis skaičius „Vieninguosius“? Subtilaus, bet kartu ir paprasto siužeto; įvairiapusių veikėjų: jau jau susidarai apie kurį nors vienokią nuomonę, staiga autorė geba natūraliai ir įtikinamai pasukti veiksmą, kad tas pats veikėjas atsiduria kitoje šviesoje, ir traktuoti jo įprastais matais: geras, blogas niekaip neįstengsi.

Skaityti toliau →

L. S. Černiauskaitė. Šulinys

Paskelbta | Autorius:

Moterų ir šulinių gelmė

Černiauskaitė, Laura Sintija. Šulinys: mažasis romanas/ L. S. Černiauskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 191 p.

Skaitant „Šulinį“ aplinkui besisukinėjantis pradinukas paklausė: apie kokį šulinį skaitai? Kookį? Šulinys ir yra šulinys. Tas, kur gatvėj su dangčiu? Kanalizacijos? Aha, makteli galva. O kokie dar būna, jau dabar jis stebisi.

Iš tikrųjų kokias asociacijas gali sukelti pavadinimas „Šulinys“? Pirmiausia su praeitimi, kur šulinio vanduo ir gaivina, ir netgi apibrėžia sodybos vertę: namai be vandens menkos vertės; su šių dienų suvargusiu, skurdo ir kažkokio kažko iškamuotu kaimu, kur šuliniais naudojasi neturintys pinigų nei vandentiekiui, nei juolab gręžiniui; miesto vaikams – kanalizacijos šuliniai su metaliniais dangčiais; būsimoms kartoms turbūt šis žodis jau nereikš to, kas buvo įprasta, nes jei nematęs daikto ar reiškinio, vargu ar sieji ir kalboje egzistavusią reikšmę. Taip, šulinys kelia ne tik gyvybines išlikimo asociacijas, tai pavojaus, paslapties ir ypatingo atsargumo reikalaujantis įrenginys: jei kas įkrito į šulinį ar ištiko nelaimė kasant, valant – lemtis tojo skamba baugiai; turbūt ne vieną kaime augusį vaiką, norėdami apsaugoti, suaugę gąsdino laumėmis, raganomis ir visokiomis kitokiomis gelmėje tūnančiomis pabaisomis.

Manau, kad ir L. S. Černiauskaitės „Šulinį“ skirtingų kartų atstovai perskaitys skirtingai.

Skaityti toliau →

N. Ikstena. Motinos pienas

Paskelbta | Autorius:

Ikstena, Nora. Motinos pienas: romanas. – N. Ikstena/ iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 191 p.

Nepasiekiamos laisvės ilgesys

Latvių rašytojos lakoniškas ir stiprus romanas apie trijų kartų moteris asmenybės netoleruojančiais socializmo metais. Nuo 1969 iki nepriklausomybės atgavimo. Nors, regis, autorės žodis toks smogiantis, kad rašyti galėtų apie bet ką ir tai sukrėstų.

Pasakojama iš dviejų veikėjų pozicijų: dukters, kuriai teko tapti savo motinos motina ir ja rūpintis nuo vaikystės, ir motinos, turinčios ginekologės mokslininkės gyslelę ir matančią prasmę tik darbe, bėda ta, kad ne pagal nubrėžtus standartus: ji gydytoja iš pašaukimo, pasiryžusi padėti moterims kiek įmanoma ir netgi užbėgant išradimams į priekį. Per jų monologus, ypač mergaitės, rutuliojama ir trečiosios šeimos moters – Motinos motinos, įprastai vadinamos močiute, – linija, kurios žvilgsnis į gyvenimą paprastas, meile apdalijantis artimuosius ir trokštantis jiems bet kokiu atveju padėti.

Skaityti toliau →

L. Nugent. Išnarplioti Oliverį

Paskelbta | Autorius:

Nugent, Liz. Išnarplioti Oliverį: romanas/ L. Nugent; iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – p. 191

Šleivas gyvenimas

Romanas pradedamas nuo esminio lūžio protagonisto Oliverio gyvenime, kaip bebūtų keista, nustebinusio ir jį patį: „tokie dalykai būdingesni šeštajam praeito amžiaus dešimtmečiui, kai vyras girtas grįždavo iš baro pas apsileidusią žmoną“ ir pakeldavo kumštį. Bet tai nutiko 2011–aisiais, kai smurtas šeimoje nebetoleruojamas.

Liz Nugent (1967) telezijos ir radijo novelių scenaristė, „Išnarplioti Oliverį“ – pirmoji jos knyga, pasirodžiusi 2014 metais, atsidūrusi, kaip vėliau ir kitos dvi knygos: „Lying In Wait“ (2017), „Skin Deep“(2018) bestselerių sąraše ir pelniusios įvairius airių literatūros apdovanojimus.“

Skaityti toliau →

E. Donoghue. Stebuklas

Paskelbta | Autorius:

Fanatizmo ir sveiko proto kova

Donoghue, Emma. Stebuklas: romanas/ E. Donoghue; iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė–Bernotienė – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 227 p.

E. Donoghue (1969) žinoma airių kanadiečių pjesių, scenarijų, novelių, romanų autorė, literatūros istorikė, 2010 m. “Kambarys“ nominuotas Bookerio premijai. “Stebuklas“ (2016) pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių. 

Skaityti toliau →

D. Decoin. Karpiai imperatoriui

Paskelbta | Autorius:

Decoin, Didier. Karpiai imperatoriui: romanas/ D. Decoin; iš prancūzų k. vertė Valdas V. Petrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 264 p.

Nesugaunamas pasaulis

Kartą žmogus degino smilkalus.

Jis pastebėjo, kad nei kvepia,

nei nekvepia;

Kad kvapas nei randas, nei dingsta.

Tas menkas įvykis tapo keliu

Į Nušvitimą.

Buda Šakjamunis Skaityti toliau →

N. Hill. Niksas

Paskelbta | Autorius:

Hill, Nathan. Niksas: romanas/ N. Hill; iš anglų k. vertė Ina Rosenaitė. – Vilnius: Alma litera, 2018. – 736 p.

Žmonės kaip priešai, kliūtys ir spąstai arba… tiesiog mįslės

Didžiulis apimtimi ir temų gausa „Niksas“ – debiutinis N. Hill (1978) romanas, išleistas JAV 2016 m. ir iš karto sulaukęs dėmesio ir liaupsių, o bendrovė „Warner Bross“ įgijusi ekranizacijos teises. Atrodo viskas lyg sviestu patepta ir jau paskaičius anotaciją ant antrojo viršelio kyla klausimas, ką reikėjo parašyti, kad ištiktų tokia sėkmė?

Skaityti toliau →

R. Jacobsen. Neregimieji

Paskelbta | Autorius:

Kasdienybės išmintis atskirties erdvėje

Jacobsen, Roy. Neregimieji: romanas/ R. Jacobsen; iš norvegų k. vertė Nora Strikauskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos l–kla, 2018. – 262 p.

„Neregimieji“ – dvidešimto a. pradžios atšiaurios ir itin atokios norvegų Bariojos salos gyventojų – vienos šeimos irgi Bariojos vardu – gyvenimo buitis, ištvermė ir diena iš dienos vykstanti tyli, bet atkakli kova dėl išlikimo.

R. Jacobsen šių metų Vilniaus knygų mugės svečias, populiarus, įvairių apdovovanojimų pelnęs rašytojas ne tik Norvegijoje, bet su pirmąja trilogijos dalimi „Neregimieji“ susilaukęs susidomėjimo ir kitose šalyse.

Net žmonės, kurie neturi patirčių, apie kokias rašau knygose, nesunkiai gali suprasti mano personažų lemtį, mintis, veiksmus. Taip, tai romanas apie vienatvę. Lygiai kaip tai yra romanas apie žmonių drąsą. Kaip ir tai yra romanas apie skirtingus žmonių tarpusavio ryšius, apie atsakomybę, skurdą. Ir, žinoma, tai knyga apie vaiką, kuris suvokia, koks yra gyveanimo grožis ir pavojai. Plačiau

Skaityti toliau →

D. Di Pietrantonio „Sugrąžintoji“ – istorija apie dviejų gyvų motinų našlaitę

Paskelbta | Autorius:

Di Pietrantonio, Donatella. Sugrąžintoji: romanas/ D. Di Pietrantonio; iš italų k. vertė Gitana Vanagaitė. – Vilnius: Lietuvių rašytojų sąj. l–kla, 2018. – 206 p.

Skaitant anotaciją: debiutas 2011 m. su knyga „Mano motina kaip upė“ (Tropėjos literatūrinė premija), 2013 romanas „Mano gražuolė“ („Brancati“ premija) ir 2017 – „Sugrąžintoji“ („Campiela“ premija) –  pirma mintis, kad tai jauna autorė. Bet kūrinyje pajunti ne šių dienų laiko dvasią, moterišką ir motinišką patirtį ir subrendusio žmogaus požiūrį į gyvenimą.

Skaityti toliau →

R. Service. Stalinas: kn. 2

Paskelbta | Autorius:

Service, Robert. Stalinas: kn. 2/ R. Service; iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. – Kaunas: Obuolys, 2012. – 289 p.

Jeigu tai būtų grožinės literatūros kūrinys, sakyčiau, stipriai perspausta. Protagonistas hiperbolizuotas iki absurdo, priskiriant jam blogio demono bruožus. Jis – didžiulės šalies valdovas, neišeidamas iš savo šarvuotų namų ir poilsiaviečių, duoda su realybe niekuo nesusijusius įsakymus ir lyg kardu kerta vertikalia grandimi – nuo įsibaiminusių aukščiausiųjų iki žemiausiai stovinčių – paprastų, eilinių kaimo ir miesto žmonių. Jis viską kontroliuoja ir numato kada ką sunaikinti, kada arčiausiai stovintį bendražygį padaryti priešu. Chaosas ir ne logika kėlė įspūdį, kad Stalinas iš tikrųjų nežino, kas darosi jo šalyje: tiesiog NKVD savavaliauja, be jokių įstatymų priklausantys aukštesnei ar vietinei valdžiai vykdo pogromus ir pavienių asmenų persekiojimą, trėmimą, kankinimus ir žudymus. Bet tai buvo tik siekta Stalino taktika: sukurti visuotinę baimės atmosferą tarsi liekant nuošalėje: jis net neduodavo tiesiogių įsakymų susidoroti su tuo ar anuo, pavaldiniai turėjo suprasti iš užuominų, lyg tarp kitko mestų frazių ar net nekaltai iškelto klausimo.

Skaityti toliau →

M. Solovjov. Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai

Paskelbta | Autorius:

Nesovietinė sovietinės kariuomenės dvasia

Solovjov, Michail. Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai/ M. Solovjov; iš rusų k. vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis, 2017. – 263 p.

– Ale, sakyk tu man, kam tuos visokius prigalvotus romanus rašo ir rašo, nu ir, matyt, skaito, kitap kiba kainuotų šitokius pinigus, – diedukas burba glostinėdamas savo knygas, burba, jeigu pamato, kad išsitraukiu kokią prigalvotą, nugriebęs, pavartęs – tfu, kad tave kur, ale čia apie nieką, nejau ir skaitysi, eik jau tu, vaikel, imk mano, oo dabar įdomių išleidžia.

Ir ištiesia kokią nors iš savų. Taigi pastarąjį kartą net nesitempiau jokios, nors ruošiausi pabūti bent tris keturias dienas. Jo knygos: istorinės, apie karą, tremties, partizanus, na, dar religinės, bet tos kažkur toliau, už tųjų nugarėlių.

– Knygas reikia ne tik skaityti, kas iš to skaitymo, – sako diedukas, – jei nėra su kuo paskui pašnekėti apie viską, sėdi vienas, galvoji galvoji, nu ir nieko: sėdi ir galvoji.

1954 m. Niujorke išleistas nepropagandinis leidinys apie Sovietų Sąjungą turėjo būti kažkas tokio, nors… M. Solovjov santūrus: ne kaltina, ne dergia, netgi nesipiktina pernelyg, šiek tiek ironijos, netgi jumoro ir individuali, bet itin nuoširdumu dvelkianti savų patirčių pateiktis. Kiek įmanoma ramiai stengiasi papasakoti 1932–1948 m. išgyvenimus. Į visus įvykius autorius žvelgia ruso akimis. Kaip pats pastebi, jis vaizduoja keistą, prieštaringą, nesovietinę sovietinės kariuomenės dvasią.

Skaityti toliau →