S. Stanišic. Ten, iš kur esi

Paskelbta | Autorius:

Stanišic, Saša. Ten, iš kur esi: romanas/ S. Stanišic; iš vokiečių k. vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 327 p.

Mes niekada nebūname namie

Prieš keletą metų skaityto romano  S. Stanišic „Kaip kareivis gramofoną taisė“ įspūdis neišdildomas: gaivališkumas, netikėta realizmo ir vaizduotės samplaika, vitališkumas, žodžiai, regis, pralenkia mintį ar gal atvirkščiai, bet nenuspėjamai ir svaigiai. Ir tai… debiutinis romanas. Vos išvydusi naują knygą griebiau net nesuabejojusi ir tikėdamasi – ko? – pirmiausia, kerinčio pasakojimo, to, jau patirto stiliaus savitumo, neapriboto minties tekėjimo – tarsi Drinos srovės. Ir…

Skaityti toliau →

A. Bronsky. Totoriškos virtuvės aštrumai

Paskelbta | Autorius:

Bronsky, Alina. Totoriškos virtuvės aštrumai: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė-Muschick, skaito: Nijolė Narmontaitė – Vilnius: Audioteka.lt, Aukso žuvys. – Trukmė: 10 val. 45 min.

Į ateitį šviesią

Nelengva kalbėti apie knygą, kuri ne tik įtraukia, stebina, juokina ir šiurpina tuo pačiu, bet ir verčia jaustis pasimetusiai: struktūra elementari, po galais – siužetas aiškus kaip dukart du, veikėjai irgi charakteringi vienai ar kitai žmogiškajai pozicijai – agresyviajai, gerumo ir nuolankiajai, prisitaikėliškai ir t.t., bet niekaip negali pasakyti, kad tas ar tas personažas atstovauja gėriui, o anas jau blogiui. Lyg ir ne chameleonai, daugmaž tokie per visą istoriją, bet imi ir mintiji, ach, kokia šlykšti toji Rozalinda, bet… kokia pasitikinti, kaip geba prasisukti sunkmečiu; ar imi ir susižavi, kaip feministiškai išgyvena vyro išdavystę, o dukra – naivi švelnybė, geruolė, ne, kai kimbasi į paliekančio vyro kojas, ne, nelabai arba kai pamiršta, jog mažą dukrelę reikia prižiūrėti. Juk neskaičiuosi, kiek – pliusų ar minusų – jie surinks. Kaip ir homo sovieticus – išgyventi, gyventi geriau nei kiti, užtikrinti šviesų rytojų savo vaikams, o priemonės, et, jei nėra padorių tikslui pasiekti, tinka bet kokios.

Skaityti toliau →

N. Harataschwili. Aštuntas gyvenimas (Brilkai)

Paskelbta | Autorius:

Harataschwili, Nino. Aštuntas gyvenimas (Brilkai): romanas/ N. Harataschwili; iš vokiečių k. vertė Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 957 p.


Istorijos įdagai


Milžiniškas epinis pasakojimas, apimąs visą šimtmetį – visą dvidešimtą amžių, – apie gruzinų Jašių šeimos gyvenimus, šešias kartas ir jų atstovų istorijas permainingoje ir skausmingoje revoliucijų ir karų maišatyje. Jauniausioji dvylikametė Brilka dega noru sužinoti praeitį, bet jos niekas iš likusių gyvų giminės asmenų nenori atskleisti, labiau stengiasi pamiršti, o ne gaivinti prisiminimus. Kiek skausmo ir negandų slypi šeimos istorijoje, jeigu nuo jos norisi pabėgti? Kaip gyventi motinos ir tėvo neturinčiai mergaitei, kai supantis pasaulis nėra draugiškas, o ji nežino, kas tokia yra?

Skaityti toliau →

A. Bronsky. Paskutinė babos Dunjos meilė

Paskelbta | Autorius:

Bronsky, Alina. Paskutinė babos Dunjos meilė: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė. – Vilnius: Aukso žuvys. – 130 p.

Vidinė nuostata – gyventi

Patraukli moralinėmis nuostatomis ir paprasto žmogaus vaizduojama stiprybe fikcinė istorija. Ir, be abejo, humoru trykštanti gyvenimo patirtis. Skaityti toliau →

U. A. Boschwitz. Keleivis

Paskelbta | Autorius:

 

Boschwitz, Ulrich Alexander. Keleivis: romanas/ U. A. Boschwitz; iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2019. – 245 p.

Kai subjektas paverčiamas objektu

Vargu, ar galima tikėtis, į rankas paėmus žydo rašytojo kūrinį, kad jame nebus holokausto temos: netgi dabartinei kartai, gimusiai ir užaugusiai po karo, atrodo, ji paveldima, kiek paveldima istorija, genties praeitis ir religija. Kaip nė vienas asmuo nėra paskiras subjektas erdvės ir laiko atskirtyje, o tik dėlionės dalis bendrame žaidime. Gyvenime? Kas buvo gyvenimas Europos žydui ketvirtame dvidešimto a. dešimtmetyje, švysčiojant svastikoms ir kaukšint kareiviškiems batams Vokietijoje, o jų atgarsiams sklindant vis plačiau ir nuožmiau? Visa tai: pirmiausia netikėjimas, kad nei iš šio, nei iš to ir vėl prasideda žydų tautos naikinimas, kaip buvo bibliniais laikais, kaip kartojosi įvairiais istorijos laikotarpiais ir kad jiems lemta būti amžinais bėgliais ir persekiojamais nė už ką; suvokimas, kad nebelieka nieko, tik bėgti iš šalies, kurioje žydas paskelbtas naikinimo objektu, nors čia jo turtai, jo draugai – žydai ir vokiečiai, ir net jis pats save laikąs tiesiog turtingu ir sėkmingu verslininku, kas, regis, turėtų apsaugoti nuo bet kokios nelaimės; nusivylimas ir pasidavimas – visa tai, kaip vienišo iš pasaulio išstumto žmogaus išgyvenimai, nuspalvinti graudžiu jumoru ir absurdu U. A. Boschwitz „Keleivyje“.

Skaityti toliau →

H. U. Treichel. Pražuvėlis: netikras tikrumas pokario realybėje

Paskelbta | Autorius:

Treichel, Hans–Ulrich. Pražuvėlis: romanas/ H. U. Treichel; iš vokiečių k. vertė Kristina Sprindžiūnaitė. – Vilnius : Sofoklis, 2018. – 128 p.

U. Treichel (1952) – vokiečių literatūros profesorius, rašytojas, pelnęs daugybę apdovanojimų, 2005 m. įvertintas H. Hesės premija. „Pražuvėlis“ (1978) – pirmasis romanas, susilaukęs skaitytojų domesio ir palankaus kritikų vertinimo. Šiandien rašytojo kūriniai išversti į daugiau nei 28 pasaulio kalbas. Skaityti toliau →

Vormweg H. Gunter Grass

Paskelbta | Autorius:

vormweg_heinrich-gunter_grass_th1Vormweg, Heinrich. Gunter Grass/ H. Vormweg; iš vokiečių k. vertė Jurgis Kunčinas. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 160 p.

Nedidelėje literatūros ir teatro kritiko, bičiulio ir G. Grass’o kūrybos gerbėjo H. Vornmweg’o parašytoje monografijoje nesismulkinama ir paraidžiui nedėstomos rašytojo asmeninio gyvenimo detalės, bet koncentruojamasi į kūrybą: paskatinusius rašyti impulsus ir aplinkybes, kūrinių esmės aiškinimą, jų populiarumą ir daugiabalsiškumą, artimą ir reikalingą įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenančiam skaitytojui, tuo pačiu šlovę, regis, užgriuvusią rašytoją labai jauną – trisdešimt vienerių po „Skardinio būgnelio“ išleidimo, gebėjimą su ja susidoroti nesusireikšminant, ir, aišku, priešiškumą, kuris tiek iš literatūros asų, tiek iš publikos jį užgriūdavo ne po vieno naujai išleisto romano (net atskiras skyrius Pornografas, burnotojas, nihilistas). Apie G. Grass’o kaip asmenybės įvairiapusiškumą: grafikas, piešėjas, skulptorius, poeziją, pjeses, romanus kuriantis rašytojas, visuomenininkas, politikas, oratorius, keliautojas ir t.t.; jo kūrybinę drąsą: individualiai pažvelgti į istoriją ir kiekvieną daiktą, tarsi griauti įprastą tvarką ir kalbėjimą, pastebint tai, ko kiti linkę nematyti, o dar daugiau – nekalbėti. Jo panoraminius, bandančius aprėpti visą žmonijos istoriją ir visas žmogaus galimybes – ne tik gėrio, grožio, bet ir blogio srityse – kūrinius.

Skaityti toliau →

G. Grass. Skardinis būgnelis

Paskelbta | Autorius:

Grass, Gunter. Skardinis būgnelis: romanas/ G. Grass; iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas . – 2 – asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 660 p.

G. Grasso sąmoningai vengiau dėl įsitikinimo, kad jo kūryboje, kaip ir pasisakymuose, interviu apstu politikos, visuomeninės, socialinės, moralinės, nežinau kokios – bet, ko gero, visokios kritikos ir grotesko. Jeigu gerai žinai apie ką kalbama ir kas kritikuojama, tuomet tokios literatūros skaitymas darosi prasmingas, kitaip (pvz. Rushdie) stebina hiperbolizavimas, netikėtumai, bet negebi atskirti realybės nuo fantazijos ir perprasti metaforų. Turbūt taip kitataučiui įspūdžio nepadarytų koks „Lietuvis Vilniuje“, kurį, pamenu, prarijau amą praradus, o kadangi tai buvo pirmoji H. Kunčiaus skaityta knyga, niekaip iš pradžių negalėjau susigaudyti, ar Šeputis – pokštas ar rimtas romano veikėjas patriotas.

Skaityti toliau →

R. Seethaler. Visas gyvenimas

Paskelbta | Autorius:

Seethaler, Robert. Visas gyvenimas: romanas/ R. Seethaler; iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: baltos lankos, 2017. – 131 p.

Keistai susiklosto ne tik žmonių, bet ir knygų likimai: nors skirtingu laiku parašytos, bet veik vienu metu išverstos į lietuvių kalbą Williams „Stouneris” (1965) ir R. Seethaler „Visas gyvenimas“ (2014), kartu atrastos skaitytojo, ir nenorint prašosi lyginamos. Dėl panašios literatūrinės užmačios (vieno žmogaus gyvenimo istorija), veikėjų vienišumo ir uždarumo ir, turbūt labiausiai dėl jėgos slypinčios šiuose kūriniuose – klasikine forma parašyti šedevrai.

Skaityti toliau →

G. Grass. Svogūno lupimas

Paskelbta | Autorius:

grass_svogunolupilllmas_vr-355x530 Grass, Gunter. Svogūno lupimas/ G. Grass; Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 400 p.

Pagaliau… Po dešimties metų lietuviškas vertimas, kad ir smarkiai vėluojantis – Vokietijoje autobiografinis Nobelio premijos laureato G. Grasso romanas “Svogūno lupimas” pasirodė 2006 metais – nudžiugins ne vieną skaitytoją. 79 – erių rašytojo išpažintis (kiek procentų tikra, niekas turbūt nepatikrins, juolab, kad pats autorius dažnai tarsi bando save sučiupti: ar tik negražina, nesiteisina, o gal atkartoja anksčiau savo knygų veikėjams suteiktus žodžius?) nė iš tolo nedvelkia nuobodžiu ar kapstymusi po smulkmenas, tiesiog prikausto: forma, luobas po luobo iriantis iki svarbiausių dalykų – šerdies – pamažu, reflektuojant, ironizuojant save vaiką, jaunuolį, luobas po luobo – svogūno lupimas – bandant išvengti ne tik ašarų, sentimetalumo, anekdotiško jumoro, perdėto dramatizmo, bet, svarbiausia, apgaulės, į kurią jau savaime linkusi mūsų atmintis. Skaityti toliau →

S. Stanišič. Kaip kareivis gramofoną taisė

Paskelbta | Autorius:

g

Stanišič, Saša (1978) Kaip kareivis gramofoną taisė: romanas/ S. Stanišič; iš vokiečių k. vertė Viktorija Labuckienė. -Vilnius: Vaga, 2009. – 343 p.

Tai, kaip anotacijoje apibūdinama, plačių užmojų, burleskinis ir tragikomiškas romanas apie nepaprastą vaikystę, netektį to, kas įprasta, vaizduotės ir kūrybos galią, norint susivokti ir išlikti svetimame krašte ir papasakoti, pirmiausia sau, tėvynę. Skaityti toliau →