Bronsky, Alina. Totoriškos virtuvės aštrumai: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė-Muschick, skaito: Nijolė Narmontaitė – Vilnius: Audioteka.lt, Aukso žuvys. – Trukmė: 10 val. 45 min.
Į ateitį šviesią
Nelengva kalbėti apie knygą, kuri ne tik įtraukia, stebina, juokina ir šiurpina tuo pačiu, bet ir verčia jaustis pasimetusiai: struktūra elementari, po galais – siužetas aiškus kaip dukart du, veikėjai irgi charakteringi vienai ar kitai žmogiškajai pozicijai – agresyviajai, gerumo ir nuolankiajai, prisitaikėliškai ir t.t., bet niekaip negali pasakyti, kad tas ar tas personažas atstovauja gėriui, o anas jau blogiui. Lyg ir ne chameleonai, daugmaž tokie per visą istoriją, bet imi ir mintiji, ach, kokia šlykšti toji Rozalinda, bet… kokia pasitikinti, kaip geba prasisukti sunkmečiu; ar imi ir susižavi, kaip feministiškai išgyvena vyro išdavystę, o dukra – naivi švelnybė, geruolė, ne, kai kimbasi į paliekančio vyro kojas, ne, nelabai arba kai pamiršta, jog mažą dukrelę reikia prižiūrėti. Juk neskaičiuosi, kiek – pliusų ar minusų – jie surinks. Kaip ir homo sovieticus – išgyventi, gyventi geriau nei kiti, užtikrinti šviesų rytojų savo vaikams, o priemonės, et, jei nėra padorių tikslui pasiekti, tinka bet kokios.
Skaityti toliau →