L. Groff. Matrix

Paskelbta | Autorius:

Groff, Lauren. Matrix: romanas/ L. Groff; iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2022. – 255 p.


Kitoks moteriškumas

Skaitant istorine tema parašytą knygą dažnai kyla klausimas, kaip geriau, ar kai dokumentinės medžiagos, o ir prisiminimų ar kažko panašaus – begalė, ar kai vos vienas kitas štrichas? Pastaruoju atveju lieka veik absoliuti laisvė rašytojo fantazijai ir interpretacijoms, kita vertus, istorinis erdvėlaikis vis tiek turi būti įtikimai sukurtas, o tam būtina išstudijuoti laikotarpį ir į jo realijas įlydyti įsivaizdavimus.

Skaityti toliau →

A. Enright. Užžėlęs kelias

Paskelbta | Autorius:

Enright, Anne. Užžėlęs kelias: romanas/ A. Enright; iš anglų k. vertė Rima Rutkūnaitė. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 336 p.

Prasilenkimai susitinkant

Nors kiekviena šeima, sakoma, skiriasi, kaip ir kiekvienas žmogus – kokia banali tiesa – vis dėlto tiek gyvenime, tiek literatūriniuose kūriniuose esti labai jau tapačių dalykų. Pastaruoju metu papuolė į rankas (papuolė, nes tiesiog mėgstu šio žanro romanus) keletas tokių knygų (A. Tyler „Mėlynų siūlų ritė“, „Laikrodžio šokis“ ir kt., D. Ryan „Keistos gėlės“, A. Enright „Užžėlęs kelias“ ir pan.), visos gerai parašytos, puikiai išverstos, bet susiliejo tarsi į vienį: tėvai nepatenkina vaikų lūkesčių, vaikai – tėvų; artimo žmogaus pažinumo problema, meilės stokos ar meilės perviršio konceptas; atsiskyrimas nuo namų ir iš jų išsineštas psichologinis diskomfortas; susvetimėjimas ir bandymas vis suartėti tarsi laiką pasukti atgal, įvairių istorinių ar socialinių reiškinių transliacija per šeimos prizmę.

Skaityti toliau →

A. Bronsky. Totoriškos virtuvės aštrumai

Paskelbta | Autorius:

Bronsky, Alina. Totoriškos virtuvės aštrumai: romanas/ A. Bronsky; iš vokiečių k. vertė Vytenė Saunoriūtė-Muschick, skaito: Nijolė Narmontaitė – Vilnius: Audioteka.lt, Aukso žuvys. – Trukmė: 10 val. 45 min.

Į ateitį šviesią

Nelengva kalbėti apie knygą, kuri ne tik įtraukia, stebina, juokina ir šiurpina tuo pačiu, bet ir verčia jaustis pasimetusiai: struktūra elementari, po galais – siužetas aiškus kaip dukart du, veikėjai irgi charakteringi vienai ar kitai žmogiškajai pozicijai – agresyviajai, gerumo ir nuolankiajai, prisitaikėliškai ir t.t., bet niekaip negali pasakyti, kad tas ar tas personažas atstovauja gėriui, o anas jau blogiui. Lyg ir ne chameleonai, daugmaž tokie per visą istoriją, bet imi ir mintiji, ach, kokia šlykšti toji Rozalinda, bet… kokia pasitikinti, kaip geba prasisukti sunkmečiu; ar imi ir susižavi, kaip feministiškai išgyvena vyro išdavystę, o dukra – naivi švelnybė, geruolė, ne, kai kimbasi į paliekančio vyro kojas, ne, nelabai arba kai pamiršta, jog mažą dukrelę reikia prižiūrėti. Juk neskaičiuosi, kiek – pliusų ar minusų – jie surinks. Kaip ir homo sovieticus – išgyventi, gyventi geriau nei kiti, užtikrinti šviesų rytojų savo vaikams, o priemonės, et, jei nėra padorių tikslui pasiekti, tinka bet kokios.

Skaityti toliau →

N. Harataschwili. Aštuntas gyvenimas (Brilkai)

Paskelbta | Autorius:

Harataschwili, Nino. Aštuntas gyvenimas (Brilkai): romanas/ N. Harataschwili; iš vokiečių k. vertė Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 957 p.


Istorijos įdagai


Milžiniškas epinis pasakojimas, apimąs visą šimtmetį – visą dvidešimtą amžių, – apie gruzinų Jašių šeimos gyvenimus, šešias kartas ir jų atstovų istorijas permainingoje ir skausmingoje revoliucijų ir karų maišatyje. Jauniausioji dvylikametė Brilka dega noru sužinoti praeitį, bet jos niekas iš likusių gyvų giminės asmenų nenori atskleisti, labiau stengiasi pamiršti, o ne gaivinti prisiminimus. Kiek skausmo ir negandų slypi šeimos istorijoje, jeigu nuo jos norisi pabėgti? Kaip gyventi motinos ir tėvo neturinčiai mergaitei, kai supantis pasaulis nėra draugiškas, o ji nežino, kas tokia yra?

Skaityti toliau →

A. Tyler. Mėlynų siūlų ritė

Paskelbta | Autorius:

Tyler, Anne. Mėlynų siūlų ritė: romanas/ A. Tyler; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 432 p.


Kasdienybė paversta menu


Ne kartą teko girdėti apie šią knygą: ai, tokia super paprasta: be intrigos, be įdomios istorijos ar patraukiančių personažų, žodžiu, tiek nuobodi, kad… A. Tyler kūrybos atveju apibūdinimas paprasta turbūt itin stiprus komplimentas, nes ji savo rašymo maniera to ir siekia: išgauna stilių, kurį pati kukliai vadina stiliaus nebuvimu, tačiau kuris, be abejonės, yra jos ir tik jos: aiškumas ir gebėjimas pastebėti visus iš pirmo žvilgsnio įprasto gyvenimo niuansus. Plačiau.

Skaityti toliau →

P. Svensson. Apie ungurius ir žmones

Paskelbta | Autorius:

Svensson, Patrik. Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija/ P. Svensson; iš švedų k. vertė Alma Braškytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2020. – 220 p.

Paslapčių trauka

Vis dažniau pasirodo mokslo populiarinimo knygų, kurių vaizduojami reiškiniai, regis, ištinkantys mus kasdienybėje, bet nedominantys savo esmėmis kaipo tokie, kad skirtume laiką ir atsitrauktume nuo pamėgtų skaitymo įpročių, aišku, čia apie fiction literatūros fanus – netikėtai pavergia ne tik įdomumu, bet ir išradingu pasakojimo struktūravimu, skirtingų – mokslinės ir meninės – dimensijų derme. Paslaptingas medžių, grybų, gyvūnų, o kad ir mikrobų pasaulis suskamba suprantamai ir jautriai, padeda suvokti mus supančią gamtą kaip vienį, o žmoniją – tik viena iš daugelio rūšių, o ir įspėjimą, kad gali ateiti laikas, kai dings iš planetos ne tik medžiai, gyvūnai, bet ir žmogus. Dr. Merlin Sheldrake „Raizgus gyvenimas“,  Richardas Powers „Medžių istorija“, „Orfėjas“, Charlotte McConaghy „Migracijos“ , Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones“ ir t.t.

Skaityti toliau →

D. Ryan. Keistos gėlės

Paskelbta | Autorius:

Ryan, Donal. Keistos gėlės: romanas/ D. Ryan; iš anglų k. vertė D. Žalytė-Steiblienė. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 213 p.

Besąlyginės meilės galia


Puikiai parašytas, puikiai išverstas airiškas šeimos romanas, gvildenantis ne tik artimiausių žmonių tarpusavio santykių problemas, bet ir visuotines aktualijas: socialines atskirtis, rasės ir seksualinės laisvės, kas be ko – tapatybės.

Skaityti toliau →

A. Kalnozols. Mane vadina Kalendorium

Paskelbta | Autorius:

Kalnozols, Andris, Mane vadina Kalendorium: romanas/ A. Kalnozols; iš latvių k. vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Odilė, 2022. – 325 p.


Gerumo virusas


Neprisimenu, ar ką nors panašaus skaičiau, bet ši latvių rašytojo knyga tiesiog taip išsiskyrė iš pastarųjų skaitinių, kad buvo ne tik nauja patirtis, bet ir atgaiva nuo literatūrinio įprastumo.

Skaityti toliau →

E. Morante. Artūro sala

Paskelbta | Autorius:

Morante, Elsa. Artūro sala: romanas/ E. Marante; iš italų k. vertė Lina Tilindytė. – Vilnius: Alma littera, 2021. – 376 p.

Pati didžiausia iš paslapčių vis dar esu aš pats! p.365

Įspūdingas literatūrinis netoli Neapolio esančioje Pročido saloje gimusio ir augančio atskirtyje, iš knygų ir fantazijų kuriančio pasaulius Artūro monospektaklis. Jūra, uolos, sala, vėjai, saulė ir jis. Griūvantis apleistas dvaras, salos pakraštyje grėsmingi pataisos namai, retkarčiais, galima sakyti, labai retkarčiais pasirodantis trumpam tėvas Vilhelmas, bendraujantis su sūnumi santūriu kreipiniu juočki, valstietis iš salos, paliekantis maisto, ir… knygos. Kuklūs, bet itin brangūs, nuolat reflektuojami prisiminimai – mirusi motina ir pirmoji auklė Silvestras.

Skaityti toliau →

D. Ugrešic. Lapė

Paskelbta | Autorius:

Ugrešic, Dubravka. Lapė: romanas/ D. Ugrešič; iš kroatų k.vertė Julija Gulbinovič. – Vilnius: Vaga, 2021.- 366 p.

Apie tai, kaip randasi pasakojimai

<…> pasakojimas, kuris stengiasi papasakoti pasakojimą, kuris savo ruožtu stengiasi pasakoti pasakojimą apie tai, kaip randasi pasakojimai. p. 37

Literatūrinių pasakojimų daugiažanrės specifikos pynė: nuo esė iki dienoraščio – perkelianti skaitytoją kartu su be(si)kaitaliojančia, nors ir ta pačia aš pasakotoja, vis į kitas erdves: Italija, Kroatija, Nyderlandai, Rusija, Anglija, Japonija ir t.t.  jau nekalbant apie tų šalių realias ir literatūrines geografijas.

Skaityti toliau →

S. Bernotaitė. Akys chimeros

Paskelbta | Autorius:

Bernotaitė, Sandra. Akys chimeros: romanas/ S. Bernotaitė. – Vilnius: Vaga, 2021. – 294 p.

Atgaivinta literatūrinė kelionė

Satyrinis istorinis romanas. Stipriai satyrinis. Dažnai kažkaip net verčiantis jaustis nepatogiai. Autorė vartoja populiarius to meto posakius, jau nebeaktualius šioms dienoms žodžius. Savitas stilius, sintaksė. Pagarba autorei, gebančiai persikūnyti į vaizduojamą laikotarpį. Tiesą sakant, dažnai pamiršdavau, kad skaitau šiuolaikinį kūrinį, mintijau apie Pulgį Andriušį, jo „Laivą linksmybių“, to meto literatūrą ir manieras.

Skaityti toliau →

S. Žadan. Internatas

Paskelbta | Autorius:

Žadan, Serhij. Internatas: romanas/ S. Žadan; iš ukrainiečių k. vertė Vytas Dekšnys. – Vilnius: Kitos knygos, 2021. – 292 p.

Negailestingi karo vaizdai

Du esminiai dalykai – tematika ir stilius – prikausto prie kūrinio ir neleidžia ne tik atsitraukti, sukelia visą paletę emocijų – nuo empatijos iki pasibaisėjimo. Nepasakysi, kad įdomi romano tema, greičiau aktuali. Karas Donbase, tiksliau sakant, eilinio paprasto, netgi naivaus žmogelio kelionė per fronto linija perkirsto miesto erdves, patiriant ir matant savo akimis, kas yra karas.

Skaityti toliau →

D. Tartt. Slapta istorija

Paskelbta | Autorius:

Tartt, Donna. Slapta istorija: romanas/D. Tartt; iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 592 p.

Intelekto ir ekstremalių pojūčių sumaištis

1992 m. išleistas pirmasis amerikietės D. Tartt (1963) romanas „Slapta istorija“, per savaitę JAV tapęs bestseleriu, įkvėptas F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“. Tik viskas vyksta lyg atvirkščiai. Detektyvas atvirkščiai, nužudymai ne iš skurdo, bet greičiau iš nuobodžio ir tuštybės.

Skaityti toliau →

V. Juknaitė. Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra

Paskelbta | Autorius:

Juknaitė, Vanda. Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra: netikėta apysaka/ V. Juknaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 78 p.

Yra knygų, apie kurias, manyčiau, geriau nerašyti: tai šauksmas visatoje. Dvasios, skausmo, kaip bepavadintume, galime tik asmeniškai stengtis suvokti to šauksmo viltį ir neviltį, sugauti jį, sulyginti su savyje slypinčiomis nuojautomis ar patirtimis ir taip įsilieti į neišvengiamą kentėjimo ir trapumo visumą.

Skaityti toliau →

V. Prėskinytė-Diawara. Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą

Paskelbta | Autorius:

Prėskinytė–Diawara, Viktorija. Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą: gyvenimo romanas/ V.Prėskinytė-Diawara. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 429 p.

Istorinių peripetijų nulemta biografija

Į autobiografinius pasakojimus žiūriu atsargiai: viena, pats žanras gana komplikuotas – pasakoti apie save, reiškia žvelgti į save per atstumą ir lyg svetimo žmogaus akimis. Ir labai gali būti, kad tai kas matosi, nėra tik patrauklu, na, bet yra trintukas, retušas ir pan. Ir dar artimieji – gerai arba nieko, o ir pasinerti ir kapstytis vaikystės, jaunystės prisiminimuose, tarsi meškerioti prieš tūkstantį metų nesužvejotas žuvis nuolat tekančioje upėje. Ką mato kelio gale žmogus atsigręžęs į pradžią? Turbūt save ir ne save – miražą, kuris gali keistis netgi tam priešinantis, bet greičiausiai kartais atminčiai sureikšminant vieną detalę sušvinta visa vienokia spalva, kitą kartą lyg žaidžiant, lyg priešinantis logikai – kitas rakursas ir kita paletė.

Skaityti toliau →

A. Makine. Mano draugas armėnas

Paskelbta | Autorius:

Makine, Andre. Mano draugas armėnas: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 126 p.

Paliesti dangų

A. Makine skaitytuose kūriniuose šviesos paieškos, atrodo, neišvengiamos: kur begyventų žmogus, koks sudėtingas bebūtų laikas ir egzistencinės komplikacijos – vis tik net beviltiškoje situacijoje įsvysta nors spindesio atšvaitas, pakeičiantis gyvenimo sampratą ar įžiebiantis viltį ir jėgų pakelti sunkį.

Skaityti toliau →

M. L. Rijneveld. Vakaro nejauka

Paskelbta | Autorius:

Rijneveld, Marieke Lucas. Vakaro nejauka: romanas/ M. L. Rijneveld; iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. – Vilnius: Baltos lankos, 2021. – 283 p.

Tamsūs vaikystės užkaboriai

Daug mirties, kankinimų, kūniškų bandymų, tikėjimo ir kančios, neapykantos Dievui ir sielos šauksmo – gelbėkit. Troškimo pažvelgti į save ir kartu pabėgti nuo savęs.

Skaityti toliau →

N. Abgaryan. Iš dangaus nukrito trys obuoliai

Paskelbta | Autorius:

Abgaryan, Narime. Iš dangaus nukrito trys obuoliai: romanas/ N. Abgaryan; iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė, Vilnius: Balto, 2021. – 255 p.

Likimo sūpuoklėse tarp dangaus ir žemės

Įstabus maginio realizmo romanas apie Armėnijos Maniš-karo viršukalnės kaimą, esantį atskirtyje nuo pasaulio ir, regis, realaus laiko: karas, žemės drebėjimas, badas, karas – nuo žmogaus nepriklausomi atskaitos taškai, fiksuojantys laiką ir įsirėžiantys atmintin kaip lemties ženklai – saujelė nuo visų negandų užsilikusių senolių tarsi kokiose užmirštose laiko sūpynėse tarp dangaus ir žemės.

Skaityti toliau →