A. Kytomaki. Margarita

Kytomaki, Anni. Margarita: romanas/ A. Kytomaki; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. -Vilnius: Tyto alba, 2023. – 573 p.

Į gyvenimą arba į mirtį

Neatsimenu, kada skaičiau kažką tokio šiaurietiško: gamta, intravertiški protagonistai, santūrūs dialogai, na, ir šiaurietiškas maginis realizmas – neputojantis įmanomomis spalvų paletėmis ir metaforomis kaip ispaniškoje literatūroje, bet stingdantis vandens, ledo šalčiu, neįžengiamomis miškų tankmėmis, net jausmai ir aistra – tarsi sukaustyti įšalo, pro kurį ne taip paprasta prasikalti gyvumui.

Skaityti toliau

S. Stanišic. Ten, iš kur esi

Stanišic, Saša. Ten, iš kur esi: romanas/ S. Stanišic; iš vokiečių k. vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 327 p.

Mes niekada nebūname namie

Prieš keletą metų skaityto romano  S. Stanišic „Kaip kareivis gramofoną taisė“ įspūdis neišdildomas: gaivališkumas, netikėta realizmo ir vaizduotės samplaika, vitališkumas, žodžiai, regis, pralenkia mintį ar gal atvirkščiai, bet nenuspėjamai ir svaigiai. Ir tai… debiutinis romanas. Vos išvydusi naują knygą griebiau net nesuabejojusi ir tikėdamasi – ko? – pirmiausia, kerinčio pasakojimo, to, jau patirto stiliaus savitumo, neapriboto minties tekėjimo – tarsi Drinos srovės. Ir…

Skaityti toliau

R. Kmita. Ugnies giesmės

Kmita, Rimantas. Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų: mokslinė monografija/ R. Kmita. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 318 p.

Žmogus iš prieštarų


Skoningai apipavidalinta, papildyta koliažais, dokumentų faksimėlėmis, kiekvieno skyriaus pradžioje eilėraščio 20 prisipažinimų“ vis kitos eilutės, atitinkančios pasakojamą istoriją, knyga daro ne tik solidaus, bet ir itin estetiško leidinio įspūdį. Ir tai malonu, kai knygos “ir kūnas, ir siela“ džiugina.


Visokių minčių kilo skaitant. Ir ne tik apie S. Gedą. Kiekvieno žmogaus gyvenimas, jį pradėjus analizuoti, atsivertų netikėčiausiais rakursais: baltos, pilkos ir juodos pusės. Kiek besistengtume atitikti humanizmo archetipus, mes tuo pačiu stengiamės ir juos nuneigti: originaliu elgesiu, apranga, hobiu, profesiniais pasiekimais, kūryba, pažįstamų ratu, pastaruoju metu, be jokios abejonės, inernetinėje erdvėje.

Skaityti toliau

A. Tyler. Mėlynų siūlų ritė

Tyler, Anne. Mėlynų siūlų ritė: romanas/ A. Tyler; iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 432 p.


Kasdienybė paversta menu


Ne kartą teko girdėti apie šią knygą: ai, tokia super paprasta: be intrigos, be įdomios istorijos ar patraukiančių personažų, žodžiu, tiek nuobodi, kad… A. Tyler kūrybos atveju apibūdinimas paprasta turbūt itin stiprus komplimentas, nes ji savo rašymo maniera to ir siekia: išgauna stilių, kurį pati kukliai vadina stiliaus nebuvimu, tačiau kuris, be abejonės, yra jos ir tik jos: aiškumas ir gebėjimas pastebėti visus iš pirmo žvilgsnio įprasto gyvenimo niuansus. Plačiau.

Skaityti toliau

D. Ryan. Keistos gėlės

Ryan, Donal. Keistos gėlės: romanas/ D. Ryan; iš anglų k. vertė D. Žalytė-Steiblienė. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 213 p.

Besąlyginės meilės galia


Puikiai parašytas, puikiai išverstas airiškas šeimos romanas, gvildenantis ne tik artimiausių žmonių tarpusavio santykių problemas, bet ir visuotines aktualijas: socialines atskirtis, rasės ir seksualinės laisvės, kas be ko – tapatybės.

Skaityti toliau

A. Makine. Mano draugas armėnas

Makine, Andre. Mano draugas armėnas: romanas/ A. Makine; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 126 p.

Paliesti dangų

A. Makine skaitytuose kūriniuose šviesos paieškos, atrodo, neišvengiamos: kur begyventų žmogus, koks sudėtingas bebūtų laikas ir egzistencinės komplikacijos – vis tik net beviltiškoje situacijoje įsvysta nors spindesio atšvaitas, pakeičiantis gyvenimo sampratą ar įžiebiantis viltį ir jėgų pakelti sunkį.

Skaityti toliau

C. Malaparte. Kaput

Malaparte, Curcio. Kaput: romanas/ C. Malaparte; iš italų k. Vertė Tomas Venclova. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 618 p.

Knyga iš praeities

Ko dar nežinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Daugybė įvairių dokumentų, fiction kūrinių, filmų, kokia atrodytų neišsemiama tema, vis dėlto, atrodo, ištyrinėta ir matoma labiau negu dabartis.

Skaityti toliau

A. Tyler. Mėgėjiška santuoka

Tyler, Anne. Mėgėjiška santuoka: romanas/ A. Tyller; iš anglų k. vertė Rūta Razmaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 357 p.

Mažumo dydis

Gyvenimą kaip ir drabužį turėtų leisti pirmiausia prisimatuoti. Prisitaikyti, kas geriausiai tinka, o tada jau ir voile. Kad klystant, įsiskaudinant bent jau nenokautuoti savęs neesminiais dalykais. O gal iš tikrųjų kaip kažkurioje filosofijoje sakoma, mes jau ne pirmą kartą gyvename, ir gauname pagal nuopelnus už ankstesnį gyvenimą. Atgimstame tuo, ką užsitarnavome, susitinkame su tais, kurių verti.

Gal ir gyvenimas šeimoje tik repeticija tikrajam santykių procesui. Ar įmanu iš karto žinoti, kaip elgtis dviems žmonėms, kaip mylėti, kaip nesileisti užpustomiems buities ir monotonijos, kaip auginti vaikus, kad jie nesubyrėtų vos įžengę paauglystėn?

Skaityti toliau

I. Pukelytė. Panelės iš Laisvės alėjos

Pukelytė, Ina. Panelės iš Laisvės alėjos: romanas/ I. Pukelytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 231 p.

Suplokštinta istorija

Galima sakyti, akimirksniu perskaityta knyga. Jau pavadinimas žada nukelti į nostalgišką praeities Kauno laikotarpį. Į Laisvės alėjos kultūrinę ir bohemišką klestėjimo atmosferą (pasakojimas pradedamas 1932 metais) su Konrado kavine, Versaliu, Metropoliu, kino teatru (ais?), skrybėlėtomis ir lapėmis pečius apsigaubusiomis poniomis, lygiai tokiomis kaip knygos viršelis siūlo – ką daugiau tikiesi sutikti smetoninį (pasirodo, ne vien) Kauną vaizduojančiame kūrinyje? Numanymą: kas bebūtų pasakojama, bus nuspėjama. Kodėl taip pesimistiškai? Tiesiog dabar madinga iliustruoti istoriją, („Remontas“, „Lizos butas“…) o ne bandyti kurti asmenybes ar per veikėjus atskleisti erdvėlaikio ypatumus. Atvirkščiai: daug detalių, daug stengimosi atkurti buities, aprangos, dar kažkieno smulkmenas – gal ir ne smulkmenas – panaudojant žmogiškąsias figūras kaip pakabas toms detalėms užkarti. Nuspėjama, nes istorija, bent jau lakoniškai nusėdusi atmintyje ir, aišku, gali stebinti naujai švystelėjusiais atspalviais, bet, vargu, ar nustebins baigtimis. Ne kaip atskirų žmonių gyvenimai. Kaip sakoma, kiekvieno – atskiras pasaulis. Bėda, kad iliustruojant veikėjais istoriją, ieškoma ne unikalių ar kad ir įprastų, bet savitai pasakojamų išgyvenimų,o stengiamasi pritapti prie istorijos stereotipų. Na, panašiai, kaip lape pečius dengianti panelė.

Skaityti toliau

O. Pamuk. Sniegas

Pamuk, Orhan. Sniegas: romanas/ O. Pamuk; iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė–Kariniauskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 512 p.

Skaitant Pamuką, skaitai Turkiją

Kodėl skaičiau šią knygą, niekaip nė sau negalėčiau paaiškinti – perdėm turkiška. Gal kad už lango tiesiog daug sniego? Islamas, tradicijos, turkiškos politinės kovos… Neįsivaizduoju, kaip jis buvo sutiktas Turkijoje, bet kažin kur toli esančiam skaitytojui, atrodo, tos šalies peripetijų tiesiog per daug. Bet… ir skaitymo malonumas: dėl gebėjimo, regis, įsiskverbti lengvai ir paprastai į žmonių ir reiškinių esmę; puikaus vertimo ir kažkokios keistos, nuolatinio snygio ir likimo apgaubtame savame/ nepažįstamame mieste besiblaškančio čechoviško protagonisto melancholijos sukeltoje lyg svaiginančios atmosferos. Politinis socialinis romanas. Skamba ne itin patraukliai. Bet… pamukiškai poetiškas ir įtraukiantis. Žiaurus ir švelnus tuo pačiu.

Skaityti toliau

J. Gardam. Vyras be trūkumų

Gardam, Jane. Vyras be trūkumų: romanas/ J. Gardam; iš anglų k. vertė D. Žalytė–Steiblienė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 341 p.

Kaukės ir tikrieji veidai

Senukas… senutė… sulinkę, praradę kūnus ir bet kokį įdomumą. Jie nepastebimi ir nestebimi. Praeiname kaip pro nereikalingus daiktus. Na, ne. Žmogiškasis faktorius: užmetame akį tyčia ar netyčia, gal bloga tajam/ tajai – vandens? greitąją? Arba ir susigraudiname prisiminę savus artimuosius.

Skaityti toliau

L. Zhang. Lotosas

 Zhang, Lijia. Lotosas: romanas/ L. Zhang; iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 413 p.

Pasipriešinti lemčiai

Budai nėra blogų žmonių. Yra tik tie, kurių širdys dar neapšviestos. p. 353

„Lotosas“ – Anglijoje gyvenančios kinų kilmės rašytojos Lijia Zhang romanas apie neturtingos iš kaimo ištrūkusios merginos likimą viename iš Kinijos megapolių. Tai ne tik socialinis kūrinys, kur susikerta įvairių sluoksnių ir išsilavinimų veikėjų moralinės, politinės, visuomeninės pažiūros, bet ir žmogaus – moters brendimo istorija: nuo naivios kaimo mergaitės iki savarankiškos orumo siekiančios asmenybės. Skaityti toliau

M. Stepnova. Sodas

Stepnova, Marina. Sodas: romanas/ M. Stepnova; iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 344 p.

Kirviu per tradicijas

Trečioji M. Stepnovos knyga lietuviškai, įtraukianti ir teikianti tikrą skaitymo malonumą. Stiliaus atžvilgiu, manyčiau, tarp „Lazario moterų“ ir „Italų pamokų“. Kalba nėra tokia kapota, o sakiniai nėra maksimaliai sutrumpinti kaip pastarojoje, bet ir neišsiplėtoja įvairiausiomis atšakomis, nuokrypiais kaip „Lazario moteryse“. Tiesa, ir visų trijų skirtingi vertėjai: S. Parulskis, L. Spurgienė, D. Saukaitytė. Taigi tik skaitantys rusiškai gali pajusti tikruosius Stepnovos pasakojimo ypatumus, nors lietuviškai visos trys knygos skaitosi puikiai ir vertėjams skaitytojas tegali tarti ačiū.

Skaityti toliau

E. Shafak. 10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje

Shafak, Elif. 10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje: romanas/ E. Shafak; iš anglų k. vertė Rūta Razmaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 350 p.

E. Shafak pažemintieji ir nuskriaustieji

10 minučių po klinikinės mirties žmogaus smegenys dar gyvena, toks naujausias mokslininkų paskelbimas įkvėpė rašytoją savitai struktūruoti romaną: ką protagonistė prisimena per tas paskutines minutes? koks tas gyvenimo kvapas ir skonis, išliekantis ilgiausiai? Literatūroje gali būti visaip: kaip E. Shafak romane telpa ne tik veikėjos išgyventos akimirkos, bet ir jos draugų patirtys, o gyvenime – kas žino, bet mintiju, jei iš tikrųjų tas 10 minučių egzistuoja suvokimas, kaip svarbu atitinkamai elgtis ir kalbėti žmogui mirštant.

Skaityti toliau

N. Huston. Dolce agonia

Huston, Nancy. Dolce agonia: romanas/ N. Huston; iš prancūzų k. vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 284 p.

Padėkos vakarienė

Skaitom, ką turim – turbūt tokia frazė, bent jau mano atveju, koronaviruso diktuojamomis sąlygomis labiausiai tiktų. Atidžiai perėjusi akimis lentynas, tiesą sakant, nusivyliau: jau kurį laiką nebeperku knygų, tai aišku, iš kur jos ten ir atsiras. O bibliotekoje, nulėkusi paskutinę jų darbo dieną, griebiau maždaug, ai nors ką.

Kodėl man „Dolce agonia“ niekada neužkliuvo? Vos pradėjus skaityti, netvėriau džiaugsmu, kad tokią knygą nustvėriau – ach, svajonių svajonė. Pasirodo, pražiopsom šedevrus, jie galbūt sąmoningai išsisuka nuo mūsų, kad susirastų vėliau, likimo sudėliotu laiku. Nors skaityti nežinomybės metu – kad ir tikra, bet ir liūdna knyga: išsigelbėti nė vienam nepavyks. Jei gimei, tai ir mirsi, o iš visažinio veikėjo Dievo (na, aš skaitydama suvokiau kaip Mirtį, niekaip nedingtelėjo, kad tai, kaip traktuojama aprašymuose, gana ciniškas ir būtent paskutinę akimirką savo galią parodantis Visagalis). Bet stilius, asociatyvinė pasakojimo maniera, gebėjimas paviršinį viešai vykstantį realybės sluoksnį organiškai susintetinti su veikėjų pasąmonėje triukšmingai kirbančiais prisiminimais, susieti juos ne tik egzistencinėmis plotmėmis, bet ir plačiausiais istoriniais kontekstais – galima tik pasvajoti apie tokį daugiasluoksnį kūrinį.

Skaityti toliau

O. Pamuk. Moteris Raudonais Plaukais

Pamuk, Orhan. Moteris Raudonais Plaukais: romanas/ O. Pamuk; iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė–Kariniauskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 247 p.

Mitų ir realybės sąsajos

Romaną „Moteris raudonais plaukais“ parašiau dėl mano šalyje didėjančio autoritarizmo. Pamaniau, jog tai puiki proga parašyti istoriją apie tėvišką figūrą, kuri vienu metu gali būti žiauri, bet vis tiek mylima ir gerbiama. Tokiu būdu galime suvokti, kas dedasi Turkijoje. Pasak vakarietiškos sociologijos teorijos, plečiantis šalies ekonomikai, valstybė turėtų demokratiškėti. Tačiau tai nepasitvirtino Turkijoje. Čia beveik nebeliko žodžio laisvės, o apie kokią demokratiją be žodžio laisvės galime kalbėti? Po 2016 metais įvykusio karinio perversmo 50 000 žmonių buvo įkalinti. 200 žurnalistų, tarp jų ir keli mano draugai, šiuo metu kali. Jaučiu atsakomybę ir pareigą netylėti. O. Pamukas.

Skaityti toliau

G. Goldreich. Mano tėvas Šagalas

Goldreich, Gloria. Mano tėvas Šagalas: romanas/ G. Goldreich; iš anglų k. vertė Aidas Jurašius. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 583 p.

Skraidančio pasaulio menininkas

Knygos apie įžymius žmones itin mėgstamos: jos tarsi per padidinamą stiklą, užaštrintą dramą atspindi ir paprastų žmonių emocijų, santykių, komedijų ir tragedijų, tiksliau sakant, realybės tragikomedijų iš laiko perspektyvos stereotipus.

Skaityti toliau

R. Mistry. Trapi pusiausvyra

Mistry, Rohinton. Trapi pusiausvyra: romanas/ R. Mistry; iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 627 p.

Tarp vilties ir nevilties

Indija – būtent šalis, į kurią mane reikėtų prievarta ir turbūt surištą vežti. Bauginanti, o ne žavinti, kad ir kokia savita būtų, daugeliui madinga (bent jau anksčiau) – dvasinių paieškų, gal net išgijimų erdvė. Skurdas, kastos, chaosas, – nors ieškoma ramybės – nešvara, įstatymų nebuvimas ar galimybė nepaisyti, religijos – kaip priedangos ir įrankiai įvairiausioms anarchijoms: kas nors su kuo nors kovoja, kas nors ką nors skerdžia, visad baisiausios situacijos be jokių išeičių, kaip sakoma knygoje: „Šiandien sikhai. Pernai buvo musulmonai. Dar anksčiau – haridžanai“ p. 595

Ir turbūt esminis sakinys „Trapi pusiausvyra tarp vilties ir nevilties“, tinkantis ne tik pavadinimui, bet ir pagrindinei kūrinio minčiai nusakyti: koks bebūtų gyvenimas, jame egzistuoja įvairūs dalykai, kaip svyruojančios vienon kiton pusėn svarstyklės, balansuojančios skausmą ir džiugesį. Na, laimė, dažnai atrodo,  čia daugiau vaizduotės duotybė, o ne realybėje egzistuojantis, su materialiuoju pasauliu susijęs patyrimas. Atjauta, širdies talpos praplėstis, kai į ją nėra ką dėti, tik pačius žemiausioje pakopoje esančius, kai dalijamasi ne kuo kitu, tik skurdu ir baisiomis istorijomis ar vidų lyg migla apėmusia tuštuma, kur net vos apčiuopiama empatijos užuomina suskamba kaip svaiginanti, o kartu ir graudi muzika.

Skaityti toliau

N. Ikstena. Motinos pienas

Ikstena, Nora. Motinos pienas: romanas. – N. Ikstena/ iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 191 p.

Nepasiekiamos laisvės ilgesys

Latvių rašytojos lakoniškas ir stiprus romanas apie trijų kartų moteris asmenybės netoleruojančiais socializmo metais. Nuo 1969 iki nepriklausomybės atgavimo. Nors, regis, autorės žodis toks smogiantis, kad rašyti galėtų apie bet ką ir tai sukrėstų.

Pasakojama iš dviejų veikėjų pozicijų: dukters, kuriai teko tapti savo motinos motina ir ja rūpintis nuo vaikystės, ir motinos, turinčios ginekologės mokslininkės gyslelę ir matančią prasmę tik darbe, bėda ta, kad ne pagal nubrėžtus standartus: ji gydytoja iš pašaukimo, pasiryžusi padėti moterims kiek įmanoma ir netgi užbėgant išradimams į priekį. Per jų monologus, ypač mergaitės, rutuliojama ir trečiosios šeimos moters – Motinos motinos, įprastai vadinamos močiute, – linija, kurios žvilgsnis į gyvenimą paprastas, meile apdalijantis artimuosius ir trokštantis jiems bet kokiu atveju padėti.

Skaityti toliau