Nam-Joo, Cho. Kim Džijongė, gimusi 1982: romanas/ C. Nam-Joo; iš korėjiečių k. vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas. – Vilnius: Baltos lankos, 2022. – 173 p.
Kelias į neviltį
Pietų Korėjoje išleista 2016 metais knyga ir tapusi sensacija.
Žanriškai labiau panašu ne į romaną, o į dokumentinį pasakojimą: chronologiškai pateikti veikėjos išgyvenimai, nemažai statistikos, konkrečių faktų.
Kytomaki, Anni. Margarita: romanas/ A. Kytomaki; iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. -Vilnius: Tyto alba, 2023. – 573 p.
Į gyvenimą arba į mirtį
Neatsimenu, kada skaičiau kažką tokio šiaurietiško: gamta, intravertiški protagonistai, santūrūs dialogai, na, ir šiaurietiškas maginis realizmas – neputojantis įmanomomis spalvų paletėmis ir metaforomis kaip ispaniškoje literatūroje, bet stingdantis vandens, ledo šalčiu, neįžengiamomis miškų tankmėmis, net jausmai ir aistra – tarsi sukaustyti įšalo, pro kurį ne taip paprasta prasikalti gyvumui.
Swift, Graham. Į dienos šviesą: romanas/ G. Swift; iš anglų k. vertė Audronė Šolienė. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 295 p.
Kai detektyvas ne detektyvas
Skaitant kažkelintą to paties rašytojo knygą pastebi tam tikrus dėsningumus ir, aišku, skirtumus. „Vandenų žemė“ – tiesiog iškvėpuotas, o neparašytas romanas, „Motinų sekmadienis“, „Regimybės“ – naujausi autoriaus kūriniai – lakoniški, rafinuoti, regis, ne tik gerai struktūriškai ir temiškai apgalvoti, bet ir (gerąja žodžio prasme) meistriškai padaryti, o ne išsprūdę, pagavus įkvėpimui, kaip gyvybe ir takumu pasižymintis anksčiau minėtas „Vandenų šalis“.
Edvardsson, Mattias. Visiškai eilinė šeima: romanas/ M. Edvardsson; iš švedų k. vertė Simona Padvelskytė. – Vilnius: baltos lankos, 2020. – 459 p.
Vardan šeimos?
Kas yra eilinė šeima ir ką nori pasakyti rašytojas pavadinime vartodamas žodį eilinė? Kaip dauguma? Įprastuose darbuose besisukantys tėvai, su savo brendimo problemomis vaikai ir pan.?
Kastija 