Hislop, Victoria. Saulėtekis: romanas/ V. Hislop; iš anglų k. vertė Sigrida Rupšytė. – Vilnius: Jotema, 2016. – 305 p.
V. Hislop (1959) – anglų rašytoja, išgarsėjusi 2005 m. apie raupsuotųjų gyvenimą atskirtyje romanu „Sala“, lietuviškai išleista ir „Gija“, „Saulėtekis“.
Iš pradžių „Saulėtekyje“ siužetas vystomas grynai pramoginės literatūros principu: nuostabus salos miestas Famagusta – „Famagusta, beje, buvo ne tik turistų traukos centras, bet ir giliausias bei svarbiausias Kipro uostas. Iš čia atplukdytos citrusinių vaisių dėžės žmonėms, gyvenantiems atokiausiuose kampeliuose, leido pajusti šios salos skonį. p. 6 – kaip visos gerovės ir klestėjimo simbolis – įspūdingas viešbutis „Saulėtekis“, iš kiekvienos eilutės sklindanti prabanga ir skambantys pinigai. Klestintis gyvenimas rojuje, kur patenkinti ir esantys viršūnėje, ir žemesnėse pakopose: turistai plūste plūsta, visiems užtenka darbo ir pinigų. Serialų ir meilės romanų herojus primenantys protagonistai: gražuolė, įstabiais papuošalais spindinti, drabužius derinanti prie deimantų ir safyrų, išdidžioji Afroditė; verslumo ypatingais gabumais ir aktyvumu pasižymintis vyras Savas Protokopas. Puotos, blizgesys, natūralus ir apsimestinis juokas, laimė ir klestėjimas. Kaip gi intriga be trečiojo? Markas. Tik valdytojas, genialus vadybininkas ir pinigų kalėjas, Savo dešinioji ranka, pagaliau ir Afroditės meilužis.

Fone šmėkščiojanti politika ir Kipro istorija, paprastų žmonių: kirpėjų, namų šeimininkių prisiminimai apie 1960 metais vykusias žudynes, kai turkai skerdė Kipro graikus, o graikai – Kipro turkus, kai daug žmonių dingo, žuvo, buvo sužeisti, liko be namų, baimė ir nerimas dėl suaugusių vaikų likimo kamuoja, deja, ne pinigus žarstančius Protokopus. Pastariesiems atrodo, kad sėkmės banga bus amžina, tik dar didingesnė ir su daugiau perspektyvų, o politika, nesantaika, provokacijos, karas – neverta net kalbėti, gaišti laiko. Juk jau kuris laikas Kipras – nepriklausoma valstybė, nors ir su atskirta  dalimi.

Nesvarbu, ką kas kalbėjo, priešprieša tarp saloje gyvenančių graikų ir turkų nebuvo naujas dalykas. Metų metus dėl jos žuvo žmonės, griuvo jų laimė. p. 195

Ir chaosas, panika, žiaurumai, benamystė, skirtingų tautybių šeimų likimas prasidėjus politinei suirutei: graikų ekstremistams pasikėsinus į Kipro teisėtą valdžią, siekiant sąjungos su Graikija, ir taip suteikus pretekstą Turkijai įvesti savo armiją ir elgtis be jokių skrupulų.

Buvo kalbama, kad namus paliko daugiau nei du šimtai tūkstančių Kipro graikų. Tūkstančiai Kipro turkų taip pat paliko savuosius, suvokę, kad jų gyvybei gresia pavojus, nes Nacionalinė gvardija keršijo už turkų invaziją. p. 171

Jausmai ir elgesys dviejų – turkų ir graikų – buvusių draugingų šeimų narių ekstremaliomis sąlygomis, jų žmogiškumo ir supratimo išbandymai: trūkstant maisto, gyvenamos vietos, gresiant nuolatinei turkų kareivių agresijai.
Knyga būtent ir įdomi istorine pažintine prasme: dramatiškas Famakustos gyventojų likimas 1974 metais, klestinčio turistinio miesto virtimas absoliučiu vaiduokliu, niekieno žeme, paprastų ir turtintgųjų beviltišku likimu netekus namų, artimųjų; tuo pačiu ir pasikeitusia žmonių psichologine atmintimi išgyvenus karo, niokojimo kataklizmus. Abi lygiagrečiai lyginamos – Kipro graikų ir turkų-  šeimos susitinka po keliolikos metų Anglijoje, nes savoj tėvynėj nesijaučia pakankamai saugiai ir laisvai. Ir vėl atnaujina draugystę, kurią buvo sunaikinusi pagal tautybes žmones padalinusi spygliuotoji zona.
Meilės, jausmų ir žmogiškumo išbandymus karas pateikia ir turto, prabangos orbitoje besisukančiai trijulei: Afroditei, Savui ir Markui. Bet apie jų likimus neverta kalbėti, nes jie nėra psichologiškai įtikinami ar išplėtoti tiek, kad prašoktų įprastus pramoginių filmų, knygų veikėjus, be to, kas skaitys, lai bus smalsos patenkinimo stimulu, greičiau jų elgesys ir charakteriai kaip kontrastas paprastiems ir gan moraliems piliečiams, tai kaipo įprastas piniguočių nuvainikavimas, kokio realybėje, vargu, ar dažnai pasitaiko.
Knyga vertinga tiek, kiek sužinai apie Kipro istoriją. Nei stiliaus, nei kalbos, literatūriškumo atžvilgiu kažkokių įdomybių tikėtis neverta.

Vertinimas: 3,3/5