Dovis Pa. Dangus strazdui: romanas. – El. leidykla: Naujas vardas, 2016. – 70p.

Kaip pats autorius įžanginiame žodyje sako: iš ilgesio visa tai,  stebėjimų, artumos, prasmės ir savasties ieškojimų.

Vienatvė dviems – pigus triukas sąmonei apgauti. Kurį laiką toje būsenoje jautiesi gerai, iki rytas tave pabudina iš sapno ir tu supranti: kad ir koks šūdo kupinas atrodo gyvenimas, tu negali nustoti jame dalyvauti. Tu privalai. Tu gyveni, bandydamas išsiaiškinti, kas tu esi. p. 5

Savasties paieškos jausmų ir erotikos srityje, tai lietuviškas meilės romanas – gėjų meilės: su džiugiais susitikimais, atradimais, gėlių puokštėmis, sukramtytomis lūpomis ir susukta galva: myli nemyli, pareis nepareis. Jaunatviški blaškymaisi ir, regis, su tikromis kančiomis ir nusivylimais. Protagonistas – teatro? specialybės studentas, bet nei mokslai, nei praeitis, santykiai su tėvais, vaikystė – negvildenama, faktiškai veikėjai uždaromi siauroje meilės plotmėje – ech, jie juk tokie jauni, kas dar gali rūpėti labiau?

Net ir suaugęs jaučiausi šiek tiek nesubrendęs. Lyg vaikas. Mėgau žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, skaniai gaminti ir nieko neveikti. Nieko neveikimo menas man atrodo gražiausias dalykas pasaulyje. Gali neskubėti, po truputėlį mėgautis bet kuo: saulėtekiu, saulėlydžiu, žvakių liepsnelėm ar bet kokia nereikšminga smulkmena. p. 11

Sklandžiai ir lengvai pasakojama, regis, tikra istorija, patiki nuoširdumu ir – gal net tikrumu. Nors juk nesvarbu – fikcinis kūrinys. Bet… ar man buvo įdomu skaityti? Nelabai. Lyg ir nuoširdu, lyg ir paviršiumi, akivaizdu veikėjams trūksta individualizacijos, istorija lyg iš žurnalų – girdėta, lyg iš televizijos ar filmų – regėta. Kodėl perskaičiusi prisiminiau pribloškiantį ir įstringantį kitą kūrinį – R. Arenas „Kai ateis naktis“?

Vertinimas: 3,8/ 5