Cusk, Rachel. Kontūrai: romanas/ R. Cusk; iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2022. – 199 p.

Apie santykių efemeriją, literatūrą, tikrovę ir iliuzijas

R. Cusk (1967) – vienuolikos romanų ir keturių negrožinių knygų autorė, daugybės prestižinių premijų laureatė, laikoma viena įspūdingiausių šiuolaikinių rašytojų. „Kontūrai“ – pirmoji to paties pavadinimo trilogijos knyga.

Refleksijų apie santykius, bendravimą ir rašymą romanas. Eskizišku stiliumi apie atsitiktinius ir suplanuotus susitikimus, per kurių neįpareigojančius pokalbius pasakotoja rašytoja ne tik klausosi, bet tarsi aštrėjant regos nervui įsijungus rentgeniniam matymui, skverbiasi į savo šeimos – vyro ir vaikų – santykius – kas gi realybė, o kas iliuzijos?

<…> laisvės troškimas ir akstinas judėti traukė mane tarsi prie krūtinės būtų pritvirtinta gija. Tą akstiną gerai pažinojau ir jau buvau supratusi, kad tai nėra plataus pasaulio vilionė, kaip anksčiau maniau. Tai tebuvo troškimas pabėgti nuo to, ką turiu. Gija niekur nevedė, nebent tik į platėjančias anonimiškumo dykras. Galėjau plaukti tolyn į jūrą kiek tinkama, jei tik norėjau nuskęsti. Vis dėlto tas akstinas, tas laisvės troškimas mane ir toliau traukė – kažkodėl tebetikėjau juo, nors ir turėjau įrodymų, kad viskas tėra iliuzija. p. 63

Papasakota kasdienybė. Paprastai, bet ypatingai, kai sutelpa viskas: nuo filosofijos iki elementarių egzistencijos detalių. Panašiai kaip kūrybiniame seminare: rašytoja protagonistė duoda užduotį dešimčiai klausytojų: papasakoti, ką matė, kas įstrigo atvykstant. Nieko ypač niekam neatsitiko: kasdieniai dalykai kasdienybėje. Viena pasipiktinusi dalyvė pradeda šūkauti: koks čia kūrybinio rašymo seminaras, kai tik pasakoja nesąmones. Paprasčiausi dalykai gali tapti kūryba ir talpinti savyje įvairialypes plotmes.

Taigi, siužetinė linija lyg ir paprasta: anglų rašytoja skrenda į karščiu tvinksinčius Atėnus dėstyti vasaros rašymo dirbtuvėse. Prieš išskrendant susitinka pietums su milijonieriumi ir klausosi jo kalbų apie įvairius pasiekimus, jai net kyla mintis, kad, ko gero, įgijęs daug pinigų manantis galįs tapti jų dėka ir rašytoju. Lėktuve kaimynas graikas pasakoja apie dvi nesėkmingas santuokas. Kitą dieną ji susitinka su kolega airiu Rajanu iš rašymo mokyklos, irgi pasakojančiu savo gyvenimo istoriją, jį pakeitusią Ameriką, santuoką, ir aistrą… rašymui. Kiekviename skyriuje rašytoja bendrauja su įvairiais žmonėmis ir įsitraukia į ilgus pokalbius meilės, literatūros, santuokos, intymumo temomis.

„Kontūrai“ iš pirmo žvilgsnio atrodo gan paprastos istorijos apie pasaulį ir žmonių santykius. Artimų, artimiausių ir visai svetimų, atsitiktinai susitikusių ir atsivėrusių, tarsi bandant rasti paguodą. Ar mėginant geriau save suprasti. Nutiesti tiltą patirties žodžiais intuityviai kito žmogaus ateities komplikacijai. Komunikacija kaip kūryba, kūryba kaip komunikacija, žmonių santykiai – literatūros atkartojimas, literatūra – gyvenimas.

<…> kuo ilgiau klausėsi jo atsakymų, tuo aiškiau juto, kad kažkas iš esmės apibrėžiama, bet ne apie jį, o apie ją. Ji suprato, kad jis apibūdiną skirtumą, ir kuo daugiau jis kalbėjo, tuo labiau tas skirtumas ryškėjo, ir vienoje tos skirties pusėje stovėjo jis, o ji – ir tai vis labiau krito į akis – kitoje. Kitaip sakant, jis apibūdino tai, kas ji nebuvo – kad ir ką jis kalbėjo apie save, savoje prigimtyje ji įžvelgė atitinkamą priešybę to, apie ką jis pasakojo. Šis antiapibūdinimas – jei taip įvardijus būtų aiškiau – atskleidė jai išvirkščią pusę. p. 192

Nors romane nieko per daug nevyksta: žmonės tiesiog susitinka ir kalbasi, bet protagonistė lieka kaipo nematoma: ji klausosi, jai pasakoja apie save, savo patirtis, jausmus, bet ja lyg ir pamiršta pasidomėti. Kontūrai: išsiskyrusi, dviejų berniukų mama, šiek tiek apie jų elgseną, o visa kita paslaptis, tiesa, jos požiūrį į knygas, rašymą galime eskiziškai susidėlioti.

Bet tuo metu literatūra man jau nebeatrodė būdas apibrėžti save, ir juolab nelaikiau jos snobizmo forma – nebeturėjau noro įrodinėti, kad viena knyga geresnė už kitą: iš tikrųjų jeigu koks skaitinys mane ir sužavėdavo, būdavau visai nelinkusi apie jį kalbėti. To, ką asmeniškai laikiau tiesa, niekaip nesiejau su kitų įtikinėjimo procesu. Nebenorėjau daugiau niekam nieko įrodinėti. p. 18

Aplinkinių balsai ir gyvenimai ryškūs, netgi rėksmingi, pradedant prieš skrydį sutiktu milijonieriumi, toliau lėktuvo kaimynas, draugai, kolegos, studentai. Pokalbiai ir yra romano ašis, sukanti nesustabdomai kasdienybės, kūrybos, saviraiškos temas, bet tai ne kandi pokalbių komedija, o šaltakraujiška meditacija apie pasmerktą santykių prigimtį, apie amžiną neįveikiamą atstumą tarp žmonių.

Atsakiau nesanti užtikrinta, kad santuokoje įmanoma suvokti, kas iš tiesų esi, tikriau, buvusią save atskirti nuo to asmens, kuriuo tapai per kitą žmogų. Man netgi dingtelėjo, kad visa “tikros“ savasties idėja gali būti tik iliuzija: kitaip sakant, gali justi, kad tavyje yra kažkokia atskira, autonomiška savastis, bet galbūt toji savastis apskritai neegzistuoja. p. 86

Knyga sudaryta iš dešimties santykius gvildenančių dalių. Kalbėjimas apie, nesusikalbėjimas tarp, bandymas santykių miražiškumą aktyvuoti perpasakojant ir pateikiant savo tiesą ir vertinimą. Bendra, kad kuris veikėjas bepasakotų, atrodo amžinų dalykų jausmų ir susisaistymo sferoje nėra. Efemeriški susitikimai, gyvenimai drauge, sunkūs ir skaudūs prisiminimai, nusivylimas ir netikėjimas naujų suartėjimų nuoširdumu.

Lėktuvo kaimynas graikas nusivylęs sutiktomis moterimis, savo negebėjimu įvertinti pirmos santuokos pliusų, o kitos žmonos akiplėšiškumą trakduodamas kaip sužlugdymą, kalba ir kalba, skaitant kyla klausimas, ar tikrai tiek atsitiktai sutiktai moteriai gali atsiverti. Bet… jei iš pradžių atrodo, kad jis analizuoja savo praeities santykius su moterimis, tai pamažu darosi aišku, kad tiesiog gražina ir kuria savo netikrą paveikslą.6

Tikrovę galima aprašyti kaip amžiną teigiamų ir neigiamų dalykų pusiausvyrą, bet jo pasakojime šiedu poliai pernelyg nutolo ir virto atskiromis, kariaujančiomis šalimis. Pasakojime kai kurie žmonės – pats pasakotojas ir jo vaikai – nekintamai rodomi iš gražiosios pusės, o jo žmona atsirasdavo tik tada, kai prireikdavo ją dar labiau apjuodinti. p. 2

Apie santykių išsekimą pasakoja ir bičiulis, Atėnuose gyvenantis Paniotis bei save itin reikšminga rašytoja laikanti Angelina.

<…> vieną dieną supranti, jog visa tai – namai, vyras, vaikas – toli gražu nėra svarbūs, netgi priešingai: tampi jų verge ir prarandi save! p. 91

Būtent Angelina pateikia ir labai įdomią mintį apie literatūrą, tiksliau sakant, apie skaitytojus visiškai skirtingai traktuojančius skaitymo poreikį: tai rytų europiečių ir visų kitų.

<…> didžiausią įspūdį man padarė turas po Lenkiją – per jį į savo knygas pažvelgiau ne kaip į vidurinės klasės pramogą, o kaip į gyvybiškai svarbų dalyką, daugeliu atvejų net gelbėjimosi ratą, skirtą žmonėms – reikia pripažinti, daugiausia moterims, – kurios kasdieniame gyvenime jaučiasi labai vienišos. p. 86

Paskutiniame dešimtajame skyriuje rašytoja Ana, atrodo, iškart be jokios įžangos pradeda išsilieti apie buvusį išsiskyrimą ir likusį sunkį. „Tąkart jis taip išmoningai, taip mandagiai jos atsikratė, kad net palikta ji bemaž jautėsi paguosta.“ p. 189

Koks bebūtų žmogus, kokį darbą jis bedirbtų, kur begyventų, kokią kartą beatstovautų, pagrindinis visus jungiantis segmentas – santykiai. Šeimoje, kaimynystėje, kelionėse, darbe ir t.t. Ir žodžiai. Įtraukiantys į bendravimą, suteikiantys spalvas ir nuotaikas, žodžiai ne tik pradeda ir palaiko bendrystę, bet ją ir užbaigia. Žodžių profesijos žmonės – rašytojai – santykius kuriantys ne tik gyvenime, bet ir knygose, į kasdienybės susitikimus ir pokalbius žvelgia kaip į daugialypį reiškinį: tai, ką mato ir girdi, perleidžia per savo patirtis, skaitytų knygų, būsimų ar galimų kūrinių prizmę. Persipina literatūra ir gyvenimas, realybė ir iliuzijos.

R. Cusk – tikras atradimas: savitas stilius, požiūris į pasaulį, mažame – begalybė. Bet ne vieną ir ne du sakinius ne tik skaitai, bet ir bandai visaip išvartyti – niekaip neįmanu suprasti reikšmės: vertimo, redagavimo spragos trukdo mėgautis tekstu.

Vertinimas: 4,7/ 5